Klaipėdos miesto antras riboženklis 48458

Žmogaus apdorotas riedulys, pagamintas iš rausvo stambiagrūdžio granito ir turintis netaisyklingą ovalo formą. Jo viršutinė matoma plokštuma, kurios ilgis yra apie 0,52 m, o apatinė dalis siekia apie 0,75 m ilgio. Bendras akmenio plotis yra 0,40 m, o aukštis nuo dabartinio žemės paviršiaus – apie 0,3 m., ant akmens iškaltas apie 0,25 m diametro Klaipėdos miesto herbas. Akmuo dabar guli miške, apaugęs žolėmis, ir manoma, kad didžioji jo dalis yra po žeme. Jis simbolizuoja svarbų istorinį įvykį – 1834 m. balandžio 4 d., kai Klaipėdos miestui Prūsijos karalius padovanojo 479 margų smėliu užpustos žemės Melnragėje už švyturio, kurią miestas apsodino medžiais, siekdamas stabilizuoti teritoriją. Miesto ir sodinamo miško ribos buvo pažymėtos natūraliais rieduliais, ant kurių iškaltas miesto herbas, ant kai kurių ir data „1834“. Girulių ir Melnragės miške rasti 7 rieduliai – riboženkliai su iškaltu miesto herbu.