Klaipėdos miesto pirmas riboženklis 48457 

Žmogaus apdorotas riedulys, pagamintas iš rausvo stambiagrūdžio granito ir turintis netaisyklingą ovalo formą. Jo viršutinė matoma plokštuma, kuri yra apie 0,45 m ilgio ir 0,26 m pločio ir apie 0,2 m aukščio nuo dabartinio žemės paviršiaus, ant akmens iškaltas apie 0,25 m diametro Klaipėdos miesto herbas. Akmuo dabar guli ant kalvelės, ir manoma, kad didžioji jo dalis yra po žeme. Jis simbolizuoja svarbų istorinį įvykį – 1834 m. balandžio 4 d., kai Klaipėdos miestui Prūsijos karalius padovanojo 479 margų smėliu užpustos žemės Melnragėje už švyturio, kurią miestas apsodino medžiais, siekdamas stabilizuoti teritoriją. Miesto ir sodinamo miško ribos buvo pažymėtos natūraliais rieduliais, ant kurių iškaltas miesto herbas, ant kai kurių ir data „1834“. Girulių ir Melnragės miške rasti 7 rieduliai – riboženkliai su iškaltu miesto herbu.