MĖLYNOSIOS BIBLIOTEKOS

ORGANIZACIJOS IR INOVACIJOS MĖLYNAJAI EKONOMIKAI IR VANDENS TARŠOS PREVENCIJAI

Apie projektą

Koncepcija

Projekto įgyvendinimo sritis – mėlynoji ekonomika. Projekte dalyvauja net trys šalys: Lietuva, Latvija ir Norvegija, kurių kiekviena įneš savo indėlį, gilinant mėlynosios ekonomikos supratimą ir įgyvendinant jaunajam Europiečiui skirtą projektą. Projekto metu vyks net keturios konferencijos, kuriose žengsime link socialiai atsakingo verslo mėlynosios ekonomikos srityje augimo. Prie projekto kviečiame jungtis jaunimo organizacijas ir organizacijas, kurios veikia mėlynosios ekonomikos srityje. Prisijunkite prie projekto veiklų, jeigu:

Organizatorius

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka

Partneriai

Ocean Industry Forum Oslofjord (Norvegija), Zinatnes un inovaciju parks (Latvija)

Tikslas

Projekto tikslas – suprasti mėlynosios ekonomikos potencialą ir auginti tvarų jaunimo verslumą mėlynosios ekonomikos srityje.

Terminas

01 05 2022 – 29 03 2024

Renginiai

Jaunimo verslumas mėlynojoje ekonomikoje

H2O kaip pradėti ir laimėti mėlynosios ekonomikos sektoriuje?

Naujienos

Pasinerti į mėlynąją ekonomiką: žvilgsnis į jaunimo verslumą

Autorė Birutė Andruškaitė, 2024 m. vasario 8 d.
Vaizdingose Liepojos pakrantėse, Latvijoje, 2023 m. spalio 19 d. įvyko jaunatviškas renginys, žymintis svarbų etapą kelyje į tvarią plėtrą ir inovacijas mėlynojoje ekonomikoje. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos renginys „Jaunimo verslumas Mėlynojoje ekonomikoje“ subūrė gyvybingą novatorių ir ateities lyderių bendruomenę, kurią vienija bendra aistra vandens taršos prevencijai ir beribis mėlynosios ekonomikos potencialas.

Nėrimas į mėlynąją ekonomiką
Popietę pradėjo mėlynosios ekonomikos patarėjos Birutės Andruškaitės sesija, kuri padėjo pagrindą suprantant mėlynosios ekonomikos esmę ir svarbą. Jos įžvalgos padėjo suformavo įvadą suprantant, kaip tvarus vandenynų išteklių naudojimas gali paskatinti ekonomikos augimą, prisidėti prie jaunimo verslumo ir aplinkos tausojimo.

Savo žiniomis apie Mėlynąją ekonomiką Norvegijoje pasidalijo ir tvarios laivybos profesionalė Agnesė Zvirbulė, akcentuodama inovatyvų šalies požiūrį į jūrinę veiklą ir vandenynų išsaugojimą. Jos pristatymas pabrėžė pasaulinį mėlynosios ekonomikos pobūdį ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas renginio metu aptarė esamas ir ateities galimybes Mėlynojoje ekonomikoje. Jo perspektyvios įžvalgos įkvėpė dalyvius susimąstyti apie neišnaudotą sektoriaus potencialą ir jaunimo vaidmenį formuojant jo ateitį.

Renginyje taip pat atkreiptas dėmesys į socialines inovacijas Mėlynojoje ekonomikoje – ekspedicijos „Išgelbėk Baltijos jūrą!“ koordinatorė Milda Nutautienė dalijosi mintimis apie iniciatyvą, kuria siekiama išsaugoti jūrų ekosistemas. Jos pranešimas pabrėžė esminį socialinės atsakomybės ir bendruomenės įsitraukimo vaidmenį skatinant teigiamus pokyčius.

Dienos akcentu tapo interaktyvus darbas grupėse, kurio metu dalyviai buvo pakviesti plėtoti verslo idėjas mėlynosios ekonomikos srityje. Šiomis idėjomis, kupinomis kūrybiškumo ir naujovių, bus dalijamasi su bendruomene, demonstruojant dalyvių viziją apie tvarias ateities įmones.

Kvietimas bendradarbiauti

Mąstydami apie jaunimo verslumą mėlynojoje ekonomijoje, nuoširdžiai kviečiame bibliotekas prisijungti prie Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos projektų ir tęsti „Mėlynųjų bibliotekų“ tinklo vystymą, siekiant auginti vandens taršos prevencijos pažinimą ir tvaraus jaunimo verslumo koncepciją. Tai galimybė būti žinių, inovacijų ir bendruomenės dalyvavimo mėlynojoje ekonomikoje priešakyje. Kartu galime įkvėpti naujos kartos verslininkus ir aplinkosaugininkus, puoselėdami tvarumo ir naujovių kultūrą. Kviečiame visas pajūrio bibliotekas tapti mūsų partneriais, susisiekite su mumis ir tapkite mūsų tinklo partneriu: projektai@biblioteka.lt

Mėlynoji ekonomika: vandenynų potencialas

Autorė Birutė Andruškaitė,  2023 m. rugpjūčio 23 d.
Didžiulėse mūsų vandenynų gelmėse slypi ne tik nežinomos paslaptys, bet ir ekonominė galia, kuri laukia, kol bus visiškai išnaudota. Europos Sąjungos "Mėlynosios ekonomikos 2022 m. ataskaita" gilinasi į potencialą ir piešia mėlynos bei šviesios ateities paveikslą.

Skaičiai akivaizdūs: mėlynoji ekonomika nėra tik sąvoka - tai klestinti pramonė. Tiesiogiai įdarbinta 4,45 mln. žmonių, o 2019 m. apyvarta siekė 667,2 mlrd. eurų, todėl įsitvirtinę ES mėlynosios ekonomikos sektoriai daro didelę įtaką. Nors tradiciniai sektoriai ir toliau išlieka tvirti, sparčiai auga naujai besiformuojantys mėlynosios ekonomikos sektoriai, ypač jūrų atsinaujinančioji energija. Žaliasis perėjimas taikomas ir mėlynosios ekonomikos sektoriui, nes iš esmės vandenyne išgaunama nafta taip pat yra mėlynoji ekonomika, todėl ji nėra klimatui nekenksminga. Mėlynoji ekonomika susijusi ne tik su ekonomikos augimu; ji neatsiejamai susijusi su Europos žaliąja ekonomika. Pasauliui kovojant su aplinkosaugos iššūkiais, mėlynoji ekonomika stovi tvarios praktikos priešakyje, siūlydama sprendimus, kurie yra ir ekonomiškai perspektyvūs, ir ekologiški.  

Kur toliau?

Mėlynosios ekonomikos ateitis susijusi su inovacijomis, technologijomis ir tvaria praktika. Kaip teigiama ES ataskaitoje, ateityje reikės derinti tradicinę išmintį ir novatoriškus sprendimus. Veiksmingas valdymas, bendradarbiavimas ir dėmesys tvarumui bus kelrodžiai. Mėlynoji ekonomika – tai ne tik mūsų vandenynų ištekliai, bet ir ateitis, kurioje ekonomikos augimas ir tvarumas neatsiejami. Teksaso universiteto El Pase inžinieriai (įkvėpti kaktuso augalo!) išrado pigią nikelio pagrindo medžiagą, padedančią pigiau ir efektyviau skaidyti vandenį, todėl mėlynosios ekonomikos tvarioji energija turi didelį potencialą konkuruoti su žaliąja saulės ir vėjo energija. Remiantis įžvalgomis, pateiktomis DNV 2021 m. energetikos perėjimo ataskaitoje, prognozuojama, kad iki 2035 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarys daugiau nei 80 proc. elektros energijos tiekimo Europos tinkluose. Tikimasi, kad ši transformacija paspartins ekologiško vandenilio gamybą, visų pirma varomą iš specialių atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ne elektros tinkle. DNV prognozuoja, kad iki 2030 m. 140 GW ne elektros tinkle esantys atsinaujinantys šaltiniai sudarys pusę pasaulinės vandenilio gamybos, o saulės ir vėjo energija šį indėlį pasidalys beveik po lygiai. Stovint ant šios mėlynosios revoliucijos slenksčio aišku viena: ateitis ne tik šviesi, bet ir mėlyna.

Bibliotekos – mėlynajai ekonomikai: Interviu su Liepojos centrinės mokslinės bibliotekos vadove

Autorė Birutė Andruškaitė, 2023 m. balandžio 5 d.
Sėkmė be komandos – neįmanoma. Visi keičiantys projektai ir idėjos buvo įgyvendinti šaunių komandų ir nuostabių žmonių pagalba. Projektas „Mėlynosios bibliotekos: organizacijos ir inovacijos mėlynajai ekonomikai ir vandens taršos prevencijai“ sujungė organizacijas į vieną projektą, kad kartu kalbėtų mėlynosios ekonomikos kalba. 
Esame jau pristatę mūsų projekto partnerį, laikas pristatyti organizacijas, kurios tapo projekto informaciniais partneriais. Liepojos centrinė mokslinė biblioteka yra mokslo žinių erdvė, tad šios bibliotekos direktorė Ilga Erba sutiko pasidalinti savo nuomone apie mėlynąją ekonomiką ir kiek jos yra Liepojoje. 

B: Labai džiaugiuosi galėdama pasikalbėti apie mėlynąją ekonomiką su kolegėmis iš Latvijos bibliotekos, tad, Ilga, mano pirmasis klausimas – kodėl, tavo nuomone, mėlynoji ekonomika yra svarbi?
Ilga: Kalbėsiu visos komandos vardu, mėlynoji ekonomika, mūsų nuomone, yra būdas paskatinti kiekvieną žmogų protingai išnaudoti vietos sąlygų ir išteklių teikiamas galimybes. Mėlynoji ekonomika iš esmės yra pasaulio ir civilizacijos išsaugojimo klausimas. 

B: Racionalus gamtos suteiktų išteklių naudojimas yra būtina mėlynosios ekonomikos sąlyga. Kokius mėlynosios ekonomikos verslus ar veiklą matote Liepojos mieste?
Ilga: Liepojos gyventojų kasdienybė susijusi su vandeniu. Liepoja – miestas tarp Baltijos jūros ir Liepojos ežero, susijungiantys Prekybos kanalu. Miestas nuolatos rūpinasi vandens kokybe ir visų normų laikymųsi. Žemiškas mėlynosios ekonomikos pavyzdys yra Liepojos paplūdimys – populiari maudynių vieta, žinoma nuo XIX amžiaus pradžios. Paminėsiu ir mūsų įmonę „Liepājas ūdens“, kuri aktyviai dirba geriamojo vandens kokybės ir nuotekų valymo sistemos eksploatavimo srityse. Nors tai – tiesiog miesto ūkinė veikla, kokybiškas vandens išvalymas yra svarbu visiems vandens telkiniams.

B: Akivaizdu, kad mėlynoji ekonomika yra arčiau mūsų, nei mes manome. Kadangi mūsų projektas yra skirtas jaunimui, ar įgyvendinate projektus, renginius ar iniciatyvas jaunimui? 
Ilga: Tikrai taip, visai neseniai, 2022-aisiais metais, mūsų biblioteka sulaukė didelio pripažinimo už paskaitą-demonstraciją „Be vandens nėra rytojaus!“. Paskaita vyko tarptautinio festivalio „Muziejų naktis“ metu, o pagrindinė tema buvo „Bundame rytojui“. Įvertinusi ir suvokdama pasaulio grėsmes aplinkai, gamtai ir visai žmonijai, biblioteka šiuo renginiu norėjo pabrėžti milžinišką vandens svarbą gyvybės procese. Taip pat organizuojame literatūros ir nuotraukų parodas, konkursus, skaitymus ir renginius, skirtus Pasaulinei vandens dienai. Taip pat norėčiau pristatyti 2020-aisiais metais Liepojoje atidarytus Gamtos namus, kurie buvo įkurti bendradarbiaujant su Liepojos savivaldybe. Gamtos namai – tai aplinkosauginis edukacinis centras, kuriame lankytojai turi galimybę susipažinti su aplinkos mokslais – biologija, ekologija, zoologija ir kitomis gamtos mokslų sritimis. Taigi, džiaugiamės galėdami būti kūrybingų visuomenės švietimo sprendimų dalimi. 

B: Kaip ir kodėl turėtume remti socialinį verslumą?
Ilga: Manome, kad tai būdas išspręsti aktualias socialines problemas, tokias kaip sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos, kainų kilimo, infliacijos ir pragyvenimo išlaidų arba sukurti naudą platesnei visuomenei. Pagrindinis ir svarbiausias dalykas šiame procese yra tai, kad verslininkas savo vietinėje ar tarptautinėje veikloje atsisako asmeninio pelno. Idealu, jei į prekių gamybą ir paslaugų teikimą įsitraukia jaunimas, turintis savo požiūrį į aktualijas. Socialinis verslumas jaunimui yra galimybė įgyti žinių, mokytis ir kartu daryti gerą darbą. 

B: Prieš prisijungdama prie Klaipėdos Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos komandos turėjau visai kitokį požiūrį į bibliotekas, o šiandien džiaugiuosi matydama visus tuos nuostabius bibliotekininkus visame pasaulyje, keičiančius savo aplinką į gerąją pusę. Linkiu Jūsų komandai ir toliau būti kūrybingais bei ieškoti įrankių, padedančių kalbėti apie mėlynąją ekonomiką. Esu labai dėkinga už Jūsų laiką man. 
Ilga:Man buvo malonu, džiaugiamės galėdami būti informaciniais projekto partneriais. Aš kviečiu Jus ir kolegas, Klaipėdos miesto gyventojus apsilankyti Liepojoje ir pamatyti Gamtos namų koncepciją. 

Panaudotas paveiksliukas Marija Gabaliene from Unsplash

Galimybių vandenynas: apie mėlynąją ekonomiką su Tomu O. Kleppestø

Autorė Birutė Andruškaitė, 2022 m. rugsėjo 22 d.

Žinau, kad citatos yra nemodernu, noriu pradėti nuo puikios Wystan H. Auden citatos, pabrėžiančios vandens svarbą: „Tūkstančiai gyveno be meilės, nė vienas be vandens“. Ir vandens (mėlynosios ekonomikos) svarbos geriau pabrėžti nepavyktų. Šiandien kalbuosi su socialiniu verslininku, mėlynosios ekonomikos entuziastu Tom O. Kleppestø

B: Taigi, Tomai, apie mėlynąją ekonomiką! Pirmas mano klausimas tau: kaip vienu sakiniu apibūdintum mėlynąją ekonomiką?
TOM: Mėlynoji ekonomika yra komercinis sektorius, naudojantis vandenyno išteklius, tačiau būtina prie sąvokos pridėti žodį „tvarumas“. Šalia mėlynosios ekonomikos termino visada turi būti ir žodis „tvarumas“.

B: Kodėl svarbu į mėlynosios ekonomikos apibrėžimą įtraukti žodį „tvarumas“, nes kai kuriuose apibrėžimuose šis terminas yra, o kai kuriuose – ne?
TOM: Naudojimas, tausojimas ir atkūrimas – tai tvarumo ciklas. Planetoje nėra išteklių, kuriuos galėtume nuolat eksploatuoti, neleisdami įvykti atsinaujinimo procesui. Jei per daug nustekensime vandenynus, sunaikinsime ekosistemą. Tai – logiška seka, dėsnis, taikomas visuose rinkos sektoriuose, o neleidus atsinaujinti ištekliui, juo grįsta pramonės sritis pasmerkta žlugti. Taigi be tvaraus požiūrio į mėlynąją ekonomiką mes tiesiog eliminuotume šios rinkos dalies potencialą ir vertę.

B: Kokie „startuoliai“, žinomi prekiniai ženklai yra būtent mėlynosios ekonomikos sektoriaus atstovai?
TOM: Jei kada nors matėte jūroje vėjo jėgaines, tai- mėlynosios ekonomikos sektorius. Kai konstrukcijos sumontuotos vandenyje, jos tampa mėlynosios ekonomikos dalimi. Lygiai taip pat ir naftos gavybos įmonių veikla vandenynų pramonėje. Tokios įmonės kaip ESSO ir Shell – yra mėlynosios ekonomikos dalis. Jei kada ragavote jūros gėrybių ar žuvies produktų, tai iš arti susipažinote su mėlynosios ekonomikos sektoriumi, kur veikia tokios įmonės kaip „Findus“, „Mowi“ arba „SalMar“. Lietuva turi mėlynosios ekonomikos sektoriaus pavyzdį, kuriuo jūs labai didžiuojatės: tai Klaipėdos SGD terminalas „Independence“.

B: Mes tikrai labai didžiuojamės savo „Independence“ laivu, kuris dabar yra ne tik nepriklausomybės, bet ir valios, tvirtybės simbolis. Mėlynoji ekonomika – platus sektorius; ar galėtume teigti, kad yra griežta linija, kur prasideda ir baigiasi mėlynoji ekonomika?
TOM: Visas mūsų naudojamas vanduo buvo jau naudotas dar prieš milijonus metų. Bet apibrėžiant mėlynąja ekonomiką, svarbu aiškumas. Nors mėlynoji ekonomika yra plati sąvoka, turime būti konkretūs ir įsitikinti, kad kalbame apie sritis, kurios prisideda prie vandenynų naudojimo. Pavyzdžiui, vandens filtravimo inovacijos būtų arčiau „žaliosios“ nei „mėlynosios“ ekonomikos.

B: Sugrįžkime keletą metų atgal. Tomai, tai ką tu veiki gyvenime ir kaip ta mėlynoji ekonomika tapo svarbia tavo gyvenimo dalimi?
TOM: Iš tikrųjų tai ji – nemaža mano gyvenimo dalis. Šiandien vadovauju trims jūrų ir vandenynų pramonės asociacijoms, įskaitant Norvegijos laivų savininkų asociacijos Oslo skyrių – pramonę, kuri dabar daug dirba tam, kad taptų tvari. Jau 2008 m. Norvegijos laivų savininkų asociacija savo nariams pristatė nulinės anglies dioksido emisijos viziją. Mano darbas yra kalbėti už Baltijos jūrą PPP lygmeniu (viešojo ir privataus sektorių partnerystė). Taigi tam tikra prasme siekiame užtikrinti, kad mėlynosios ekonomikos apibrėžime būtų žodis „tvarumas“.

B: Kokia yra mėlynosios ekonomikos atsiradimo tavo profesiniame gyvenime priešistorė?
TOM: Vaikystėje žiūrėjau serialą „The Onedin Line“. Jei kada nors žiūrėjote šį serialą, suprasite priešistorę. Be to, mano prosenelis buvo jūrų kapitonas, todėl jo įkvėptas nusprendžiau, kad noriu tapti laivo savininku, būdamas 12 metų ar pan. Žinoma, aš niekada juo netapau, bet mano gyvenimas susietas su vandenynu. Praktinis susidomėjimas mėlynąja ekonomika prasidėjo verslo mokykloje, devintojo dešimtmečio pabaigoje. Įdomu tai, kad laivyba buvo neatsiejama mūsų ekonomikos studijų dalis, nes laivyba yra susijusi su pasauline prekyba. Apie 90% visų pasaulio prekių gabenama laivais, bet laivyba generuoja mažiau nei 3% šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), taigi tai yra mažiausiai taršus transporto sprendimas.
Baigiantis studijoms, 1991 m., pateikiau paraišką dėl ELPA stažuotės Ženevoje (Europos laisvosios prekybos asociacija, darant prielaidą, kad Norvegija įstos į ES 1994 m.). Tačiau tą pačią dieną, kai buvau priimtas, mokyklos profesorius paklausė, koks bus mano kelias, ir pakvietė mane kartu su juo statyti vadinamąjį Tarptautinės ekonomikos ir laivybos centrą. Taigi 1991 metais persigalvojau dėl stažuotės ir likau Bergene. Taip čia, Norvegijoje, išaugo mano meilė jūrai, prasidėjo mano darbas su asociacijomis ir tinklų kūrimas mėlynojoje ekonomikoje.

B: Jei šiandien plėtotum naują verslą mėlynosios ekonomikos srityje, koks verslas tai būtų?
TOM: Gyvendamas prie vandenyno, turėjau laiko stebėti vandenyną ir pamatyti, kiek energijos nuolat atsimuša į krantus. Taigi mano atsakymas būtų – vandenyno bangų energija. Šio nesibaigiančio energijos šaltinio pažabojimo plėtra vyksta lėtai. Tačiau esu 100% tikras, kad vandenynas gali ir pamaitinti ir suteikti energijos visam pasauliui. Taigi čia jau mūsų užduotis.

B: Nepasakyčiau geriau! Šaltinių ir idėjų tvariai energijai turime, tik reikia nekrūpčioti. Tebūnie kvietimas panaudoti bangų energiją energijos gamybai tavo palinkėjimas. Ačiū, Tomai, už nuostabias įžvalgas.
TOM: Visada mielai dalinuosi savo patirtimi ir idėjomis! Iki pasimatymo Mėlynosios ekonomikos konferencijoje!

Projektą „Mėlynosios bibliotekos: organizacijos ir inovacijos mėlynajai ekonomikai ir vandens taršos prevencijaiįgyvendina Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka, siekdama didinti tvarios mėlynosios ekonomikos sąmoningumą ir investavimą į jaunimo verslumą mėlynojoje ekonomikoje.

Kas yra mėlynoji ekonomika ir kodėl ji - svarbi?

Visų pirma, susipažinkime - mėlynosios ekonomikos sektoriams priklauso tokios sritys, kaip gyvieji jūrų ištekliai, negyvieji jūrų ištekliai, atsinaujinanti jūrų energija, uostų veikla, laivų statyba ir remontas, jūrų transportas ir pakrančių turizmas. Ir štai, itin svarbi gairė- Žaliasis kursas yra neatsiejamas nuo mėlynosios ekonomikos, kadangi be mėlynos nėra ir žalios.

Ne veltui projekto komunikacijoje pasirenkame naudoti vandens molekulės sandaros formulę H2O. Deja, su vandens resursais elgiamės ganėtinai neatsakingai, nors ir puikiai suvokiame, kad tvarumas tai nėra absoliutus rinkos stabdymas, veikiau - lėtesnių, bet kokybiškų, kūrybiškų ir inovatyvių tvarių darbo vietų kūrimas.

Koks yra mėlynosios ekonomikos potencialas?

Kalbame šia tema dėl jos potencialaus augimo, ir tikrai vertę demonstruojančių skaičių. Remiantis „2022 m. ES mėlynosios ekonomikos ataskaita“: „Naujausiais duomenimis, nustatytose ES mėlynosios ekonomikos sektoriuose tiesiogiai dirba beveik 4,45 mln. žmonių, ekonomikos srities apyvarta siekė apie 667,2 mlrd. EUR, o bendroji pridėtinė vertė – 183,9 mlrd. EUR.“.

Apart argumento, kad vanduo – gyvybės šaltinis, mes turime ir šios rinkos dalies augimo potencialo argumentą.

Projektas Mėlynosios bibliotekos: organizacijos ir inovacijos mėlynajai ekonomikai ir vandens taršos prevencijai gimė tiesiog žvalgantis aplinkui ir suprantant, kur esame. Geografiškai. Mūsų visi padaliniai- Klaipėdoje, tad nėra Klaipėdiečio, kuriam nerūpėtų Baltijos jūros taršos klausimas. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka vykdo edukacines veiklas, buria tvarias bendruomenes ir yra ne tik naujausių literatūros atradimų vieta, bet ir atvira erdvė miesto gyventojams ir svečiams. Tvari kryptis vis dažniau tampa projektais arba projektų dalimi, tad šiuo „Mėlynųjų bibliotekų“ projektu mes dedame didelį žingsnį pirmyn, siekdami tarptautinės partnerystės edukacijoje apie tvarumą ir jaunimo antreprenerystės mėlynosios ekonomikos srityje.


Panaudotas paveiksliukas Dominik Lückmann iš Unsplash

Organizatorius

Partneriai

Informaciniai partneriai:

Bendraukime

Mes pasiruošę atsakyti į visus klausimus.