OBJEKTAS
IŠLIKĘS

LANKYMO
VALANDOS

LANKOMA
SUSITARUS

OBJEKTAS
NELANKOMAS

OBJEKTAS
NEIŠLIKĘS

„ŽALIOSIOS VAISTINĖS“ PENKIŲ DALIŲ VITRAŽAS

spalvotas stiklas, švinas, tapymas, piešimas
(260 X 90)x5, 1979 m.

Algirdas Dovydėnas.
Architektas
Zigmas Rutkauskas

Algirdo Dovydėno 1979 m. sukurtas „Žaliosios vaistinės“ vitražas.

„Žalioji vaistinė“ – viena seniausių Klaipėdos mieste. Čia A. Dovydėnas su malonumu pasineria į improvizaciją, kurioje gausu istorinių elementų, susijusių su homeopatine vaistinės paskirtimi. Penki vitražiniai langai sudaro vieningą kompoziciją. Matinio stiklo fone – arkos formos rėmelis, kuriame įrėminti siauri koliažai iš augalų, gyvūnų ir geometrinių formų. Žuvys, gyvatė, šikšnosparnis, skorpionas, bitė – grafiškai piešiami švino oksidu taip natūralistiškai, lyg būtų perkelti iš XVIII a. graviūrų atlaso. Jie kontrastuoja su spalvingais stilizuotais augalais ir geometriniais ornamentais. Dalis jų asocijuojasi su viduramžių vitražų fonų augaliniais kontūrais, bet jie čia savarankiški, sudaro kontrastą mažai stilizuotiems fragmentams. „Žaliosios vaistinės“ vitražų kompozicijose nepažeidžiama pusiausvyra, tačiau kartu išlaikomas gyvas spalvinių dėmių ir linijų ritmas, daug asimetriškų elementų. Visuose languose dominuoja žalia spalva, bet kiekviename vitraže ji skirtingai derinama su purpuru, mėlyna, geltona, ruda. Stiklus jungiančios švino juostelės taip pat labai įvairios – arba tiesios, arba painiai besilankstančios. Švino oksidu dailininkas naudojasi panašiai, kaip tai buvo daroma viduramžiais. Jo linijos skirtingo storio ir švelniai pratrinamos ar graviruojamos. Tačiau švino oksidas nenustelbia spalvų ir tono grynumo. Architektas Z. Rutkauskas interjerui suprojektavo skoningus masyvius baldus, sienas padengė medžiu ir gobelenu, parengė leidinių ekspoziciją apie Klaipėdos vaistinių istoriją ir senovinius jų reikmenis.

Algirdas Dovydėnas. Vitražas/Raminta Jurėnaitė, 1984 m.

Tiltų g. 6, Klaipėda
„Žalioji vaistinė“