Vytautas Majoras

Gimė 1930 10 23 Šilutės r., netoli Švėkšnos, gūdžiame kaime, keistu pavadinimu, kokį galbūt galima rasti tik žemaičių krašte – Vilkų Kampas.
Mirė 2006 03 19 .
Liaudies skulptorius.
Būsimasis tautodailininkas, besimokydamas Švėkšnos gimnazijoje, šešiolikos metų pateko į lagerius už dalyvavimą pogrindžio rezistencijoje. Rusijos lageriuose prasidėjo visi Vytauto amatų mokslai, mokyklos ir universitetai. Gabus ir imlus jaunuolis dirbdamas metalo liejykloje išmoko tekintojo, dailidės, staliaus darbus. Tremtyje jis bendravo su lietuvių inteligentais.
1955 m. po 8 metų tremties grįžta į Lietuvą ir ima mokytis Telšių taikomosios dailės technikume. Pabaigęs technikumą, ilgą laiką dirbo Klaipėdos "Dailės” kombinate.
Tačiau Meistrui niekad neužteko, kad jo drožiniai puoštų tik namo vidų ar puikuotųsi parodose – jo raganaitės, kipšai, šventieji, dievukai ir visi stebuklingi mediniai gyviai bėgo laukan, šliejosi prie gyvo medžio, žvelgė į sodybos tvenkinius, į tėviškės tolius… Kas dabar suskaičiuos, kiek išdrožta rūpintojėlių, kiek pastatyta kryžių miesteliuose, kaimo kapinaitėse, kiek darbų išdovanota…
Nuo 1960 m. buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narys.
Surengė nemažai autorinių parodų. Kūrinius eksponavo 26 tautodailės parodose.
1982 m. jam buvo paskirta Valstybinė premija. 1996 m. apdovanotas Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu ir V laipsnio medaliu.

http://www.tradicija.lt/Menininkai/V_Majoras.htm