Nemuno šalies pasakos / Petras Cvirka; [pasakas parinko ir paruošė spaudai Andrius Rebždys]; [dailininkė Alfreda Steponavičienė], 2018

Tautosakai artimos ir humoro persmelktos Petro Cvirkos „Nemuno šalies pasakos“ užburia ir kviečia į pasaulį, kuriame riba tarp realybės ir pasakos labai trapi, o pabaigoje visuomet laimi gėris.

Petras Cvirka priskiriamas realizmo krypties rašytojams ir, rodos, jam turėjo būti sunku imtis tokios fantazijos reikalaujančios kūrybos kaip pasakos. Tačiau jo guvus ir pagaulus pasakojimo būdas, gebėjimas tarsi papildyti realybę stebukliniais siužetais pasakoms puikiai tinka.

Rašytojas visuomet išsiskyrė savo gebėjimu ironiškai pašiepti neigiamas savybes ir išaukštinti gerus darbus. Pasakose jis labai aiškiai dėlioja vertybes ir padeda vaikams atskirti, kas tikra, o kas sumeluota, kas pagirtina, o kas peiktina, už kokį darbą būsi apdovanotas, o už kokį nubaustas. Autorius ir gyvenime, ir kūryboje mėgo linksmus ir gudrius veikėjus, sugebančius išsisukti nuo nesėkmių ar kokių paspęstų žabangų. Kovotojai už tiesą ir gėrį čia visuomet laimi, o egoistai, nemokantys rūpintis kitais ir linkintys blogo – nubaudžiami.

Petro Cvirkos „Nemuno šalies pasakos“ pateko į reikšmingiausių lietuvių knygų vaikams šimtuką, kuris buvo sudaromas minint Lietuvos valstybės šimtmetį. Iš 500 visuomenei pateiktų knygų vaikams ir jaunimui, žmonės rinko 100 pačių reikšmingiausių ir įdomiausių.

Petras Cvirka (1909–1947) – lietuvių rašytojas, politinis veikėjas. Vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės rašytojų, realizmo atstovas. Daugiausiai kūrė noveles, apsakymus, taip pat yra išleidęs eilėraščių rinktinių, parašęs keletą romanų.

P. Cvirka augo neturtingų ūkininkų šeimoje ir gana anksti prarado tėvą, tačiau šis mirdamas prašė žmonos, kad ji išleistų vyriausią sūnų į mokslus. Nuo pat vaikystės P. Cvirka buvo meniškos sielos, mažakalbis, mėgo piešti. Tačiau galiausiai pasirinko literatūrinį kelią. Studijavo literatūrą ir meną Paryžiuje.

Savo kaip rašytojo karjerą pradėjo išleisdamas eilėraščių rinkinį „Pirmosios Mišios“ 1928 metais. Autoriaus vardas tuomet išgarsėjo ne tiek dėl literatūrinės kokybės, kiek dėl fakto, kad knyga buvo cenzūros uždrausta platinti ir konfiskuota.

Kur kas geriau įvertintas buvo po poros metų išleistas novelių rinkinys „Saulėlydis Nykos valsčiuje“. P. Cvirka parašė ir pirmąjį lietuvių literatūros istorijoje satyrinį romaną „Frank Kruk“. Satyra ar ironija juntama ir kitose rašytojo knygose, ne išimtis ir jo kurtos pasakos.

Rašytojo kūryboje jungiamos tradicijos ir modernumas, čia nemažai romantikos, ypač jautriai pasakojama apie gamtos grožį, pristatant veikėjus dažnai pasitelkiamas ir ekspresionistinis kalbėjimo būdas.