Vieta:  Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka (Turgaus g. 8)

dramokr.jpg

Lapkričio 13 d. 17 val. kviečiame į dokumentinio filmo „Sugrįžimas“ pristatymą. Renginyje dalyvauja: filmo režisierė Dalia Kanclerytė; ikonografas Borisas Jokubauskis; Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė Aldona Kerpytė. Renginio metu vyks gerumo akcija, galėsite paaukoti Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centrui.

Šiuo renginiu biblioteka tęsia trijų filmų retrospektyvą ir gerumo akciją. Spalio mėnesį buvo parodytas filmas „Pakūta mano meilė“, lapkritį kviečiame susipažinti su filmu „Sugrįžimas“, o gruodžio mėn. žiūrovai galės pamatyti filmą „Trokštu gyventi“. Visi šie režisierės Dalios Kanclerytės sukurti filmai sulaukė didelio susidomėjimo, jie buvo rodomi ne tik Lietuvoje, bet ir Kanadoje, Vokietijoje, Anglijoje, JAV, Belgijoje, Prancūzijoje.

Filmai kviečia į susitaikymą, atsigręžti į gėrį, grožį, į save ir į savo artimą, moko priimti kančią, patikėti, kad kančia nesulaužo žmogaus, bet, priešingai, padeda jam dvasiškai augti, keistis, tobulėti.

Dokumentinis filmas „Sugrįžimas“ buvo sukurtas 2015 m. Jame pasakojama apie ikoną kaip dar apie vieną erdvę, kur Dievas mus kalbina ir kviečia į susitikimą. Renginio metu sužinosite, kaip tapomos ikonos, kodėl jos grįžta į katalikų bažnyčią bei susipažinsite su broliu Karlu Bertagniniu, kuris Lietuvoje atgaivino ikonų tapymo tradicijas.

Pirmosios ikonos pasirodė IV–V amžiuje, dar iki Rytų ir Vakarų bažnyčios skilimo 1054 m. Ikona Vakarų Bažnyčioje klestėjo iki XIV amžiaus. Vakarų Bažnyčioje įsigalėjus kitoms meno kryptims ir stiliams, ikonos reikšmė buvo užmiršta. XX a. antroje pusėje ikonos vėl buvo prisimintos.

Filmo kūrėjus patraukė ne ikonų tapybos istorijos aspektas, o jų tapytojų santykis su Kūrėju. Ką jie jaučia, kurdami ikonas, koks jų santykis su Dievu, kurio atvaizdą kuria, – filmo pagrindinė gija. O kaip tos ikonos, sukurtos švarių sielų žmonių, veikia joms besimeldžiančiuosius, – kita filmo potemė. „Manau, mums pavyko atverti ikonas kuriančių ir joms besimeldžiančių žmonių vidinius išgyvenimus“, – sako D. Kanclerytė.