Pasaulio pabaiga ir kiti tarpukario Klaipėdos nutikimai

Parašyta su meile klaipėdiečiams ir Klaipėdai. Šią Martyno Vainoriaus iš tarpukario laikraštienos sulasiotą knygą lengva skaityti. Įpratusiam prie šiandienos naujienų portalų rubrikyno (politika, verslas, kriminalai, kultūra, pramogos, sportas etc.) lietuviui yra patogi knygos turinio struktūra. O aprašomų įvykių „dabarties“ jausmą kuria pati tekstų stilistika: tarpukario žurnalistai rašė paknopstomis, jiems tai buvo karštos naujienos. Tas neramus šerpetotų tekstų aktualumas atgaivina seniai jau sudūlėjusius straipsnių herojus, leidžia mums, tegu kaip iš šešėliams iš ateities – be galimybės įsikišti ir pakeisti istoriją – pastovėti greta jų ant senosios Klaipėdos grindinio.

To meto žurnalistai dar nebuvo tiek prakutę, kad bet kuriomis temomis rašydami išsiverstų su 200 žodžių. Tad knygoje senovės laikraščių kalba tiesiog varva nesušukuoto žodyno turtais. Kai perskaitome, jog prakiurus laivo pasturgaliui iš vandens tik dūmolaida kyšo, išsiliejo degmenys, – viskas čia mums dar suprantama, bet jau netikėta. Dabar taip rašyti ar nebemokame, ar nebedrįstame. O autorius dosniai dalijasi ta gyva senovės kalba, net ir tokiomis leksikos „sodomistinėmis išimtimis“ (čia įvykio apibūdinimas iš cituojamo laikraščio, jeigu ką), kurios šiandien nebepriimtinos ne dėl lituanistinių priežasčių.

Martynas Vainorius suriša epochas pratęsdamas, kur įmanoma, laikraščių herojų – žmonių ir laivų – biografijas iki jų baigties, kartais net iki XXI amžiaus. Tas daug darbo reikalavęs pasiryžimas suartinti laikus iki ištiestos rankos atstumo leidžia ir šiandien pajusti tų istorijų gyvą virpesį. Atskira padėka – už knygos iliustracijas. Irgi daug triūso pareikalavęs darbas tekstams mūsų vizualinio suvokimo amžiuje suteikią tūrį, kurio vien raidėmis vargiai būtų galima pasiekti.

O kur knygoje yra pats autorius? Autorius taktiškai praleidžia į priekį personažus, apsiribodamas jungtimis ir remarkomis, būtinomis pasakojimo rišlumui. Tai kukli ir garbinga kultūros istoriko laikysena, ir mes skaitydami tik numanome, nelygu pasakojamas nutikimas, jo ironiją ar širdgėlą.

...Jeigu perskaitę knygą mintyse apverstume santykį ir laiko mašina nusiųstume tarpukario žurnalistui šiandienos laikraščius, ką gi jis galėtų konstatuoti? – „Žmonės kaip žmonės. Tokie pat kaip ir mano laikais. Gal tik dabar jūs nebemokate rašyti, esate lėtesni. Mažiau dabar aistrų ir purslų, nebent internetuose. Tokių spalvingų asmenybių kaip mūsų kontrabandininkas Zlotojabko pas jus nedaug. Tik lengviau gaunami pinigai jus šiek tiek pagadino – tik tokį ir matau skirtumą.“

Linas Poška

Pasaulio pabaiga ir kiti tarpukario Klaipėdos nutikimai / Martynas Vainorius, 2023.

Užsakyti/rezervuoti leidinį: https://ibiblioteka.lt/metis/publication/LIBIS000000519136?q=jghdrkvyp