Gryzti i titulini puslapi Vaikų bibliotekos | Paslaugos | Naujienos | Informacija mieste | WWW | Vaikų programos

 

Informacinių gebėjimų ugdymo metodinė priemonė vyresnių klasių moksleiviams

2 priedas, 3 priedas, 4 priedas, 6 priedas

 

Pasaulyje pripažįstama, kad moksleivių informaciniai gebėjimai turi būti ugdomi visos mokymo programos metu, ir, kad šį darbą mokytojai turėtų atlikti kartu su bibliotekininkais. Deja, mokyklose į bibliotekas dar nežiūrima kaip į lygiavertes integralaus ugdymo proceso dalyves.
Rengdami šią metodinę priemonę, rėmėmės J. Herringo knygoje “Informacinių įgūdžių ugdymas mokykloje” apžvelgtais informacinių gebėjimų ugdymo modeliais. Siekėme, kad bibliotekų informacinius šaltinius moksleiviai suvoktų kaip susijusius su bendru mokymosi procesu, bet didžiausią dėmesį skyrėme jų pažinimui.
Vaikų literatūros skyriuje sukurtos techninės sąlygos leidžia supažindinti moksleivius ne tik su tradicinėmis, bet ir su naujomis informacijos paieškos technologijomis, pamokos metu naudoti kompiuterinį projektorių, internetą. Mažiau techniškai aprūpintose bibliotekose ši medžiaga gali būti pritaikyta esamoms sąlygoms.

Eugenija Koveckienė, Klaipėdos miesto savivaldybės VB direktorės pavaduotoja
Rita Zapalytė, Vaikų literatūros skyriaus vedėja

 

INFORMACINIAI GEBĖJIMAI - mokymosi gebėjimai

 

Visa mūsų aplinka prisodrinta informacijos. Reikalingos didžiulės pastangos šiai informacijos masei apdoroti ir išsaugoti. Pats pirmas informacijos apdorotojas ir saugotojas - žmogus. Deja, vieno žmogaus atmintis ribota. Žmonija sukūrė bibliotekas, kurios ilgus tūkstantmečius saugojo žmonių apdorotą informaciją, užfiksuotą įvairiose formose. Svarbiausia iš jų - knyga. Šiais laikais apdoroti ir išsaugoti informaciją padeda naujos kompiuterinės technologijos.
Šiuolaikinis žmogus privalo žinoti kaip informacija kaupiama ir apdorojama jo galvoje, bibliotekoje, o taip pat kompiuterio atmintyje, ir mokėti pasinaudoti sukauptais informacijos turtais. Šiuo tikslu ugdomi žmonių informaciniai gebėjimai. Informacinių gebėjimų ugdymo procese tenka praeiti keletą etapų.

I. Užduoties apibrėžimas

Pirmas postūmis ieškoti informacijos - tikslai, uždaviniai. Kol apsisprendžiame kokios informacijos reikės, tenka išspręsti keletą problemų:

Kaip matote, vyko aktyvus informacijos apdorojimas kiekvieno iš jūsų galvoje. Jeigu jūsų atmintyje pakanka informacijos - užduotį atliekate nedelsdami, o jeigu nepakanka - galite pasinaudoti draugų, tėvų, mokytojų galvose sukaupta informacija, bet geriausiai kreiptis į rimtesnius atminties archyvus - b i b l i o t e k a s.

Biblioteka - vieta, kur renkami, tvarkomi ir saugomi spaudiniai ir kiti dokumentai (rankraščiai, garsiniai regimieji, vaizdiniai, elektronininiai), sisteminamos ir platinamos juose užfiksuotos žinios.

Bibliotekos skirstomos į universalias ir specialias.
U n i v e r s a l i o s:
Nacionalinė biblioteka;
Viešosios bibliotekos;
- apskričių bibliotekos;
- miestų ir rajonų savivaldybių.		 S p e c i a l i o s:
Mokslo institucijų bibliotekos;
Aukštųjų mokyklų bibliotekos;
Švietimo įstaigų bibliotekos;
Kitos bibliotekos.

Įvairiose bibliotekose dokumentų saugojimo tvarka gali skirtis, bet siekiama, kad skaitytojas, išmokęs surasti informaciją vienoje bibliotekoje, šiais gebėjimais galėtų naudotis ir kitose bibliotekose. (1 priedas. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos struktūra)

II. Informacijos paieškos strategija

Jeigu atmetę kitus informacijos šaltinius - televiziją, radiją, draugus - reikalingą informaciją tikitės rasti bibliotekoje, privalote atsakyti sau į keletą klausimų:

- ar plačiai norite surinkti informaciją?
- kiek laiko galite sugaišti bibliotekoje?
- ar mokate pats bibliotekoje susirasti informaciją?
- ar bus reikalinga pagalba?
- kaip suformuluosite užklausą?

Nuo to, kaip plačiai norite surinkti informaciją, ir kiek laiko esate pasiruošęs praleisti bibliotekoje priklauso kokiais dokumentais naudositės: knygomis, straipsniais, informaciniais leidiniais, internetu.
Nežinant kur ir kaip rasti informaciją, pats paprasčiausias būdas – kreiptis į bibliotekininką. Bet geriausiai išmokti pačiam atlikti paiešką.
Skaitytojas, ieškantis informacijos, pirmiausiai privalo suformuluoti užklausą; rasti Jūsų tikslus ir uždavinius atitinkančius r e i k š m i n i u s   ž o d ž i u s pagal kuriuos bus ieškoma dokumentų.

Reikšminiai žodžiai - dokumentų turinį apibūdinantys žodžiai ar jų junginys, vartojamas dokumentui rasti.

Užklausos formulavimas atrodo nesudėtingas uždavinys, bet daugelis jaunuolių susiduria su sunkumais. Deja, bibliotekoje neįmanoma rasti knygos pagal viršelio spalvą. Būtina žinoti apie dokumentą b i b l i o g r a f i n ę   i n f o r m a c i j ą.

Bibliografinė informacija - informacija, reikalinga ir pakankama dokumentams atpažinti bei ieškoti.

Visos užklausos, pateikiamos bibliotekoje, dažniausiai yra trijų tipų:

 

III. Informacijos šaltinių suradimas

Susipažinus su bibliotekų informacijos šaltiniais, paieška nebeatrodo tokia sudėtinga. Nežinodami knygos ar straipsnio autoriaus, antraštės t.y. informacijos apie pirminius informacijos šaltinius, kreipsitės į antrinius. Tad, kokie yra p i r m i n i a i   ir   a n t r i n i a i   i n f o r m a c i j o s   š a l t i n i a i ?

Pirminiai informacijos šaltiniai:
 knygos;
žurnalų, laikraščių straipsniai;
pirminiai šaltiniai internete.

Knygos, žurnalai, laikraščiai – kasdien mus lydintys dokumentai. Mažiau pažįstami antriniai informacijos šaltiniai.

Antriniai informacijos šaltiniai:
 bibliotekų katalogai, kartotekos;
enciklopedijos, žodynai, žinynai;
referatai, rodyklės;
duomenų bazės.

Asmeninėse bibliotekose turite informacinių leidinių: žodynų, enciklopedijų, žinynų, ir mokate jais naudotis. Šie leidiniai geriausi pagalbininkai atsakant į faktografines užklausas. Tikriausiai jums ne naujiena, kad enciklopedijose informacija teikiama straipsneliais išdėstytais antraščių abėcėlės seka, ir, kad jos būna universalios (apie viską) ir specialios (šakinės). Žodynai pagal turinį irgi skiriasi: kalbiniai, enciklopediniai, biografiniai.
Bet dažniausiai jums reikalingos knygos arba straipsniai. Kartais žinote jų autorius arba antraštes, bet dažnai tik temas, kuriomis jie parašyti. Kaip juos rasti?
Visi bibliotekos dokumentai turi savo adresus ir netgi adresų biurą - bibliografinės informacijos šaltinius: katalogus, kartotekas, literatūros sąrašus, rodykles, kompiuterines duomenų bazes.

Katalogas - pagal kuriuos nors požymius parinktų ir tam tikru būdu išdėstytų objektų rodyklė. Katalogai gali būti įvairūs: pagal formą katalogai būna albuminiai, knyginiai, korteliniai; pagal pateikiamus objektus - rūbų, leidyklos išleistų knygų ir t.t.

Įvairūs katalogai ir bibliotekose: išleisti kaip knygos, elektroniniai, korteliniai. Juose dėstomi dokumentų ar jų dalių (straipsnių) b i b l i o g r a f i n i a i   į r a š a i.

Bibliografinis įrašas - nustatyta tvarka pateikti duomenys apie dokumentą ar jo dalį, pagal kurį dokumentas pažįstamas ir ieškomas.

Dažniausiai bibliotekose susidursite su korteliniais a b ė c ė l i n i u,  s i s t e m i n i u,   d a l y k i n i u,   a n t r a š č i ų   katalogais.

Abėcėlinis katalogas - katalogas, kuriame bibliografiniai įrašai dedami pagal individualius ar kolektyvinius autorius, arba dokumento antraštę abėcėlės tvarka.
Sisteminis katalogas - katalogas, kur bibliografiniai įrašai dedami pagal dokumentų klasifikacinius indeksus (UDK).
Dalykinis katalogas - katalogas, kur bibliografiniai įrašai dedami abėcėliškai pagal dokumentų dalykines rubrikas. (Mūsų bibliotekoje dalykinio katalogo nėra)
Antraščių katalogas - pagalbinis katalogas leidžiantis ieškoti knygų pagal antraštę, dažniausiai grožinių kūrinių.

Labai patogu informaciją užrašyti ant kortelių, o jeigu tas korteles sudedame pagal kokią nors tvarką - sudarome kartoteką. (2 priedas. Katalogai. Kartotekos)

Kartoteka - tam tikra tvarka sudėtos kortelės su užfiksuota informacija.

Sisteminėje straipsnių kartotekoje kortelės su bibliografiniais įrašais apie straipsnius dėstomi pagal UDK (Universalią Dešimtainę Klasifikaciją).
Teminėse kartotekose pateikiamos žinios apie dokumentus arba jų dalis viena tema arba vienu klausimu.
Specialiosios kartotekos - recenzijų, iliustracijų, citatų, personalijų, kraštotyros ir kt. kartotekos, kurios turi konkrečią paskirtį.

Pastebėjote, kad bibliografiniai įrašai kataloguose dėstomi tam tikra tvarka. Korteliniuose kataloguose bibliografiniai įrašai fiksuojami ant kortelių. Be to, čia įrašomos nuorodos, įvairios tarnybinės pastabos, pvz. kokiame bibliotekos padalinyje saugomas dokumentas. Susipažinkite su įrašais kortelėse. ( 4 priedas. Kataloginė kortelė)
Daugelyje civilizuotų šalių kortelinių katalogų ir kartotekų jau nerasite. Juos keičia elektroniniai katalogai. Lietuvoje taip pat kuriamas bibliotekose turimų dokumentų bendras katalogas - Lietuvos Integrali Bibliotekų Sistema (LIBIS). Klaipėdos m. savivaldybės viešoji biblioteka į šią sistemą įsijungė nuo 2000 metų, nors elektroninį katalogą pradėjo kurti 1997 metais. 
Ieškoti informacijos elektroniniame kataloge labai patogu, nes čia galima bibliografinių įrašų paieška pagal tuos pačius parametrus kaip abėcėliniame, sisteminiame, dalykiniame, antraščių korteliniuose kataloguose bei straipsnių kartotekose. Surasti informaciją LIBIS programoje mokoma naudojantis kompiuteriniu projektoriumi ir individualiai.
Tiek kalbant apie sisteminį katalogą, tiek apie sisteminę straipsnių kartoteką, tiek naudojantis elektroniniu katalogu buvo paminėta UDK (Universali dešimtainė klasifikacija). Su ja verta susipažinti, nes pagal šią sistemą dėstomos ne tik kortelės kataloguose ir kartotekose, bet ir dokumentų fondai daugelyje Lietuvos bibliotekų. (3 priedas. UDK)
Dabar grįžkime prie kitų, dar nepaminėtų antrinių informacijos šaltinių. Referato sąvoka - ne naujiena, nes referatus rašote mokykloje. Tai pirminio dokumento faktų ir išvadų sutrumpintas atpasakojimas. Leidžiami įvairių mokslo sričių referatiniai žurnalai. Jie būna ir kompiuteriniai.
Reikėtų paminėti ir r o d y k l e s. Jos dažniausiai sudaromos prie dokumento ir palengvina informacijos paiešką jame.

Rodyklė - abėcėlinis, chronologinis arba pagal kokį nors kitą požymį sudarytas rankraščių, leidinių, dalykų, vardų, formulių, simbolių sąrašas. Išryškina tam tikrus informacijos masyvo aspektus, palengvina informacijos paiešką, atranką, rūšiavimą.

Bibliografinė rodyklė - teikia susistemintas žinias apie spaudos leidinius.

Pagalbinė rodyklė - padeda surasti tekste reikiamą informaciją.

Dar nedaug kam teko naudotis kompiuterinėmis duomenų bazėmis. Jos prieinamos kompiuteriniuose tinkluose (online): internete arba vienos įstaigos (pvz. bibliotekų sistemos) kompiuterių tinkle. Duomenų bazės leidžiamos ir optinių kompaktinių diskų (CD-ROM) forma.

I n t e r n e t a s - pasaulinis kompiuterių tinklas, jungiantis įvairias organizacijas, mokslo, mokymo įstaigas, komercines firmas, pavienius kompiuterių vartotojus, bei talpinantis milžinišką kiekį įvairiausios informacijos.

Kompiuterinės duomenų bazės būna: pilnatekstės (analogiškos knygoms, straipsniams); faktografinės; vaizdų; hipertekstinės (tokios kaip www duomenų bazės); bibliografinės (OPAC katalogas). Mūsų biblioteka prenumeruoja keletą duomenų bazių.
Jei neturite namuose asmeninio kompiuterio, galite išmokti juo naudotis mūsų bibliotekose: Vaikų literatūros skyriuje (Danės g. 7); Jaunimo literatūros skyriuje (Tilžės g. 9).
Pagrindinis šios pamokos tikslas buvo supažindinti jus su bibliotekos informacijos resursais ir išmokyti surasti reikalingą informaciją be bibliotekininko pagalbos. Suradę informaciją, turėsite ją apdoroti. Teks įveikti dar keletą etapų, kol galėsite šūktelėti "baigiau".
Šiuos etapus mes tik paminėsime, nes jie verti atskirų studijų.

 

IV. Informacijos vertinimas ir išskyrimas

 

Bibliotekoje kiekvienu klausimu dažniausiai gausite perdaug informacijos. Tai reiškia, kad turėsite atsirinkti vertingiausią, labiausiai atitinkančią tikslus. Pirmiausiai patartina skaityti pripažintų autorių kūrinius. Atkreipkite dėmesį į knygos ar kito dokumento a n o t a c i j ą.

A n o t a c i j a - tekstas, kuriame glaustai apibūdinamas dokumentas turinio, paskirties, formos, kitais aspektais.

Anotacijas galite rasti katalogų ir kartotekų bibliografiniuose įrašuose arba pačiuose dokumentuose. Galite pasidomėti kūrinio recenzijomis, perskaitykite pratarmes, peržiūrėkite turinį. Jau susipažindami su dokumentais, gausite nemažai informacijos. Įvertinkite ją. Išsirinkę dokumentus, juos skaitydami, užsirašykite įdomius faktus, klausimus, idėjas, konspektuokite. Visą sukauptą informaciją turėsite susisteminti ir pertvarkyti, kad atitiktų jūsų tikslus. Šis procesas apima keletą etapų.

V. Informacijos sintezė (pertvarkymas)

Paprastai, baigiant kurti darbą, nurodomi literatūros šaltiniai, kuriais rėmėtės, citavote. Literatūros sąrašo sudarymui keliami tam tikri reikalavimai. (6 priedas. Dokumentų aprašo pavyzdžiai)

VI. Vertinimas

 

Savęs vertinimas - tai paskutinis informacinių gebėjimų ugdymo etapas.

Prieš vertindami savo darbą, nebijokite pateikti sau klausimų:

Pakartokime visus išmoktus informacinių gebėjimų ugdymo etapus vertindami šią pamoką.

© Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka