Klaipėdos piliavietė 10303 (buvęs kodas A1703),
Pilies g.

Pirmą kartą Klaipėdos pilis minima 1252 m. liepos 29 d. dokumente, kuriame didysis magistras Eberhardas fon Zeine sutaria su Kuršo vyskupu Heinrichu pastatyti pilį tarp Nemuno ir Danės. Tų pačių metų rudenį kalavijuočiai prie Danės žiočių pastatė medinę pilį ir pavadino Memelburgu. Medinė pilis buvo pastatyta klampioje vietoje, todėl 1253 m. dešiniajame Danės krante iškilo mūrinė aptvarinio - gardinio tipo pilis. Pilies kieme stovėjo mūriniai ir mediniai pastatai, o sienas saugojo grioviai, pylimai ir palisados.
XIV-XV a. Klaipėdos piliai teko atlaikyti gausius žemaičių ir lietuvių antpuolius, todėl ji daug kartų buvo deginama ir atstatoma. XV a. Klaipėdos pilis buvo sutvirtinta taip, kad galėjo gintis nuo šaunamojo ginklo. Pilies gynybinę sistemą sudarė bokštai, gynybinė siena, grioviai bei pylimai su gynybiniais statiniais. XV a. Klaipėdos pilis savo architektūra mažai kuo skyrėsi nuo kitų ordino pilių: masyvūs mūrai buvo pagyvinti ornamentais, kontraforsų eilėmis, dantytomis gotikinio raudonų plytų mūro sienomis.
1516-1519 m. Klaipėdos pilis buvo sustiprinta žemių pylimais su bastėjomis, o 1538-1550 m. - kapitališkai perstatyta. Rekonstruota pilis buvo netaisyklingo kvadrato formos su penkiais bokštais. Šiauriniame pilies kampe stovėjo cilindrinis septynių aukštų Didysis bokštas, vakariniame - Didysis parako (arsenalo) bokštas, prie vartų ir kitų korpusų kampuose stovėjo cilindriniai Kurfiursto, Mažasis parako bokštai. Prie vidinių ir išorinių pilies sienų buvo pristatyti gyvenamieji ir ūkiniai korpusai.
XVII a. Klaipėdos pilį puolė švedai, nuniokojo keli gaisrai, tad pilies gynybinę sistemą vėl teko atstatyti ir tobulinti. Taip 1686 m. žemių pylimai aplink Klaipėdos pilį buvo rekonstruoti į bastionus.
Paskutiniai Klaipėdos pilies ir miesto fortifikacijos darbai vyko Septynerių metų karo (1756-1763) metais. Po šio karo pilis prarado karinę reikšmę ir buvo pamažu apleista. 1770 m. imta pardavinėti ir naikinti išorinius pilies įtvirtinimus, o pastatus naudoti miesto reikmėms. Laikui bėgant, neremontuojami pilies mūrai pradėjo griūti. 1872-1874 m. buvo nugriauti paskutiniai pilies pastatai.
1968 m. Klaipėdos piliavietėje buvo pradėti archeologiniai tyrinėjimai. Jų metu nustatyta, kad buvusios pilies vietoje yra išlikęs kultūrinis sluoksnis su gausiais radiniais, stovėjusių pastatų pamatais. Klaipėdos piliavietė įtraukta į istorijos bei architektūros, archeologijos paminklų sąrašą.
Tyrimų darbai buvo atnaujinti 1975 metais. Tuomet archeologinius kasinėjimus pradėjo ir su pertraukomis tęsė archeologas prof. habil. dr. V. Žulkus. Per visą archeologinių tyrimų laikotarpį ištirta apie pusė pilies kiemo teritorijos (šiaurinė dalis), kasinėta ant princų Frydricho ir Karlo bastionų, surasta keliolika tūkstančių radinių. Šių archeologinių tyrinėjimų bei rašytinių šaltinių pagrindu atkurta XIII - XVIII a. Klaipėdos pilies raida.
2002 m. rugpjūčio 1 d. iškilmingai švenčiant Klaipėdos miesto 750-ies metų jubiliejų atidarytas Pilies muziejus. Autentiškoje XVII - XVIII a. poternoje, esančioje po princo Frydricho bastionu, apžvelgiama pilies ir miesto raida. XIII - XVII a.
2006 m. rugpjūčio 1 d. muziejuje atidaryta princo Karlo poterna, kurios ekspozicija supažindina su Klaipėdos miesto ir pilies raida iki šių dienų, rodoma sovietmečio kino kronika bei miesto ateities vizijos projektas.

Informacijos šaltinis: www.ve.lt

Spaudoje apie šį objektą: 
2018 m. gruodžio 5 d. „Mėmelburgo Didysis bokštas skinasi kelią“;
2018 m. kovo 26 d. „Pilies bokštas bus naujas traukos objektas“;
2018 m. kovo 15 d. „Atkurs didįjį Klaipėdos pilies bokštą“;
2018 m. kovo 13d. „Pritarė pilies bokšto vizijai“;
2018 m. kovo 6 d. „Uostamiestyje planuojama atstatyti pilies bokštą“.