Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksas 848 (buvęs kodas G136KP), senamiestisKompleksą sudaro: 

pilies rūmų liekanos - 10458 (buvęs kodas G136K1P);
princo Frydricho bastionas su poterna  - 23532 (buvęs kodas G136K2P);
princo Karlo bastionas su poterna - 23533 (buvęs kodas G136K3P);
fosos liekanos - 32534 (buvęs kodas G136K4P).

Architektūrinė vertė
XIII-XIX a.

Klaipėdos pilies liekanos yra kairiajame Danės upės žiočių krante. Šiuo metu išlikę princų Karlo ir Frydricho poternos bei jų bastionai, vakarinė kurtina, fosos dalis. Liekanos konservuojamos. Frydricho poternoje įrengtas Pilies muziejus. XIII - XIV a. ši pilis buvo svarbi Livonijos, o vėliau – Kryžiuočių ordino pilis. Nuo XVIII a. vidurio tvirtovė nebeteko savo gynybinės reikšmės. Pilies statybos darbams 1252 m. vadovavo Kuršo vyskupas Heinrichas ir tuometinis ordino magistras. 1559 m. pilies sustiprinimo planą paruošė prancūzas Klaudijus Dzonotijus. 1660 m. bastionų įtvirtinimų autorius – prancūzų karininkas Bellicome. Pirmoji pilis buvo aptvarinio – gardinio tipo. Ją sudarė keturkampė aikštė, apjuosta akmeninėmis sienomis, pylimu ir grioviu. Kieme stovėjo mūriniai ir mediniai statiniai. 1409 m. pilį jau juosė gynybinė siena su mūrinėmis bastėjomis. Pati pilis turėjo masyvius korpusus ir keturkampį bokštą. Ją supo pylimai ir fosos. 1546 m. – įrengtos bastėjos, o jose – poternos. Pilis buvo tobulinama, perstatinėjama iki 1757 m. Rusų kariuomenei užėmus Klaipėdą, pilis nebeteko karinės reikšmės ir ėmė nykti.