|
|||||
APIE ŠALĮ |
|||||
|
Švedijos plotas yra 450 000 kvadratinių kilometrų - panašus į Kalifornijos,
Kamerūno, Irako, Ispanijos arba Tailando. Pusė
Naudota literatūra: Švedijos institutas www.si.se Nuotraukos: www.encarta.com
|
|||||
Stokholmas
 Švedijos sostinė Stokholmas yra vienas patraukliausių pasaulio miestų, kartu vienas sunkiausiai apibūdinamų. Vanduo supa beveik trečdalį salų ir septynis miesto kvartalus. Tad miestas išraizgytas molų, kanalų, tiltų voratinkliu ir dažnai vadinamas Šiaurės Venecija (šis pavadinimas reliatyvus, nes susisiekimas daugiausia vyksta keliais), Melareno gražuole ar vandenų karaliene. Įsikūręs rytinėje pailgos Švedijos žemės pakrantėje, Stokholmas yra viena iš nedaugelio pasaulio sostinių, kurioje ramybė ir tyla, grynas oras, aiškus dangus ir erdvės dera su didžiulio miesto gyvenimu. Miestas mozaika išsidėstęs keturiolikoje salų, senamiestis užima tris salas. Miestas sostine tapo 1252 m. karaliaus Gustavo Vazos, išvadavusio šalį iš danų okupacijos, pavedimu. Naudota literatūra: S. Dijokienė ir kt. "Europa - mūsų žemynas" 2002m. Nuotraukos: http://www.abiyoyo.com
|
|||||
|
Pasak archeologų, seniausieji žmonės Pietų Švedijoje gyvenę jau maždaug prieš
12 000 metų. Dabartinių švedų protėviai Ilgokai kentusi Danijos jungą, XVI a. Švedija pasidarė stipri nepriklausoma valstybė. XVIXVII a. švedai veržėsi į rytines Baltijos pakrantes. Gediminaičių dinastijos kunigaikščius su Švedijos karaliais siejo giminystės ryšiai, bet švedai buvo kelis kartus įsiveržę į Lietuvą ir dalį jos užkariavę. Pagal 1655 m. Kėdainių sutartį Švedijai atiteko Žemaitija, Užnemunės, Kauno ir Ukmergės apskritys. Po 17001721 m. Šiaurės karo švedai iš Lietuvos buvo išvyti. Nuo 1814 m. Švedija nė karto nekariavo, skelbė neutraliteto politiką ir jos laikėsi. Nuo XVIII a. vidurio Švedija garsėjo kaip metalurgijos, sunkiosios ir miško pramonės kraštas. 1996 m. Švedija priimta į Europos Sąjungą. Naudota literatūra: V. Januškis "Europa" 1998m. Nuotraukos: www.encarta.com
|
|||||
|
Švedija yra konstitucinė monarchija, turinti parlamentinę valdymo formą. Karalius
Karlas XVI Gustavas atlieka tik formalią valstybės vadovo funkciją. Parlamentas
susideda iš vienerių rūmų, kurių nariai renkami tiesiogiai pagal proporcingo
atstovavimo sistemą ketverių metų laikotarpiui. Švedai visuotinę rinkimų teisę
įgyja sulaukę 18 metų. 1998m. įvykusiuose rinkimuose dalyvavo 81,4% balsuotojų.
Valdančioji socialdemokratų partija buvo valdžioje viena arba sudariusi koalicijas
1932 1976m. bei 1982-1991m., taip pat nuo 1994m., o nesocialistų partijos valdė
1976-1982m. ir 1991-1994m.. Po
Naudota literatūra: Švedijos institutas www.si.se Nuotraukos: www.encarta.com
|
|||||
Užsienio politika ir krašto apsauga
Nuo 1995m. Švedija yra Europos Sąjungos narė ir dirba demokratiškos, solidarios ir
atviros Europos vardan. Nuo 2001m. Švedija pirmininkauja ES Parlamente tuo sutvirtindama
savo dalyvavimą Europos Sąjungos veikloje. Švedija nėra jokių karinių aljansų
narė, tačiau ji aktyviai dalyvauja kuriant naują Euro-Atlanto saugumo sistemą visai
Europai, įskaitant ir Rusiją. Jos tikslas - paruošti geresnius nuostatus, kaip spręsti
nesiliaujančius vietinius ir regioninius konfliktus Europoje. Svarbiausia šios veiklos
dalis yra Švedijos dalyvavimas Partnerystės taikos labui ir Euro-Atlanto partnerystės
tarybos veikloje. Švedija yra nusiuntusi savo karinius dalinius į Jungtinių Tautų
taikos palaikymo pajėgas bei tarptautines taikos palaikymo pajėgas Naudota literatūra: Švedijos institutas www.si.se Nuotraukos: www.encarta.com
|
|||||
|
Šio amžiaus pradžioje Švedijos ekonomika buvo daugiausia agrarinė, ir ji buvo viena
vargingiausių Europos šalių. Tačiau turėdama gausius geležies rūdos, medienos ir
vandens energijos išteklius bei sumanius inžinierius ir kvalifikuotus darbininkus,
šalis greitai išvystė savo pramonę ir tapo pasiturinčia šiuolaikine valstybe.
Ekonomika ypač greitai augo pokario laikotarpiu i Naudota literatūra: Švedijos institutas www.si.se Nuotraukos: www.encarta.com
|
|||||
|
Švedija turtinga spygliuočių miškais, vandens energija, geležies rūda, uranu ir
kitomis naudingomis iškasenomis, tačiau neturi naftos ir anglies išteklių. Geležies
rūdos telkiniai yra toli šiaurėje. Rūdynų produkcija yra daugiausia eksportuojama.
Švedijos spygliuočių miškai teikia žaliavas labai gerai išvystytoms lentpjūvėms
bei popieriaus masės, popieriaus ir baigtinių Naudota literatūra: Švedijos institutas www.si.se Nuotraukos: www.encarta.com
|
|||||
Švedijos valstybiniai simboliai
Tikslus Švedijos vėliavos amžius nežinomas, tačiau seniausi piešiniai,
vaizduojantys geltoną kryžių mėlyname fone, pasiekė mus iš XVI amžiaus. 1569m.
karaliaus įsaku Švedijos karo vėliavose turėjo būti vaizduojamas geltonas kryžius,
nes valstybės Naudota literatūra: Švedijos institutas www.si.se
Valstybinio herbo įstatymas, priimtas 1982m., įteisina du Švedijos herbus -
Mažesnįjį ir Didesnįjį. Mažesnysis herbas - jis
Naudota literatūra: Švedijos institutas www.si.se
Himno "Du gamla, du fria" tekstą parašė folkloro tyrinėtojas ir baladžių kūrėjas Richard Dybeck (1811-77m.); jis taip pat pritaikė XIX a. vidurio liaudies melodiją iš Vastmanland srities. Amžių sandūroje himnas vis labiau paplito, ir ilgainiui buvo pripažintas Švedijos valstybiniu himnu. |
|||||
Du gamla, du fria Du gamla, du fria, du fjällhöga Nord, du tysta, du glädjerika sköna! Jag hälsär dig, vänaste land uppå jord, din sol, din himmel, dina ängder gröna, din sol, din himmel, dina ängder gröna. Du tronar på minnen från fornstora dar, då ärat ditt namn flög över jorden. Jag vet, att du är och du blir vad du var. Ja, jag vill leva, jag vill dö i Norden! Ja, jag vill leva, jag vill dö i Norden!
|
Švedijos valstybinio himno vertimas
Sena ir laisva kalnuotoji Šiaure, Ramybe, džiaugsmu ir grožiu mus keri. Tau aš lenkiuosi, tu man brangiausia, Su savo saule, dangumi ir pievų žaluma, Su savo saule, dangumi ir pievų žaluma.
Iškelta ant sosto šlovingų dienų, Tu plačiai išgarsėjai pasauly. Žinau, tu išliksi tokia kaip anksčiau, Tik Šiaurėje noriu gyventi ir mirti, Tik Šiaurėje noriu gyventi ir mirti. Naudota literatūra: Švedijos institutas www.si.se |
||||
visos teritorijos apaugusi miškais.
Mažiau negu 10 proc. yra dirbama žemė. Gana lygus kraštovaizdis nusėtas ežerais -jų
yra beveik 100 000. Ilga kalnų grandinė, nusidriekusi šiaurės vakaruose, siekia 2111
metrų aukštį, o palei išraižytą pakrantę yra tūkstančiai salų. Dėl šiltosios
Golfo srovės Švedijos klimatas švelnesnis negu kitose šiaurinėse valstybėse. Šalies
sostinė Stokholmas yra tokioje pačioje platumoje kaip ir pietinė Grenlandija, tačiau
jo vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra +18°C. Žiemą temperatūra nukrenta šiek
tiek žemiau nulio, o sniego kiekis yra vidutinis. Šiaurinėje Švedijos dalyje žiemos
ilgos ir šaltos, o vasaros šviesios ir vėsios. Birželio ir liepos mėnesiais
nesutemsta ištisą parą.
buvo jotai, atsikėlę iš Šiaurės
Vokietijos. Jų vardu ir vadinasi Pietų Švedija: Jotalandas - jotų žemė.
Vidurio Švedijoje gyveno svėjai. Jie ir davė pavadinimą Svealandui. VIXII a.
vidurinėje krašto dalyje susikūrė Svėjų valstybė Svearikė. Iš jos vardo kilo
dabartinis Švedijos - Sverige bei jos gyventojų švedų - svenskar - pavadinimas.
Taip pat šalyje gyveno vikingai. 
1998m. rinkimų socialdemokratų partija suformavo mažumos
vyriausybę turėdama 131 iš 349 vietų Parlamente. 10 ministerijų ruošia naujus
vyriausybės įstatymų projektus. Įstatymų įgyvendinimu (teisėsauga) rūpinasi apie
100 santykinai nepriklausomų centrinės administracijos institucijų ir 21 apskričių
administracija. Kiekviena apskritis turi balsų dauguma išrinktą tarybą, kuri įgaliota
apmokestinti pajamų mokesčiu ir atsakinga daugiausia už sveikatos priežiūrą savo
regione. Šiandien visoje šalies teritorijoje yra 289 savivaldybės (taip pat ir kaimo
vietovėse). Kiekviena surenka pajamų mokestį ir organizuoja visuomenines
paslaugas. Ji atsakinga už mokyklas, vaikų ir senelių priežiūros įstaigas,
komunalinių paslaugų įmones, būstus bei kultūros ir laisvalaikio veiklą. Imigrantai,
nuolatos gyvenantys Švedijoje trejus metus, turi teisę balsuoti ir iškelti savo
kandidatūrą vietos valdžios rinkimuose. Parlamento kontrolieriai tiria valstybės
tarnautojų piktnaudžiavimus valdžia. Kiti kontrolieriai gina visuomenės interesus
stebėdami, ar nepažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra etninės ir lyčių
diskriminacijos, ar nelaužomos spaudos etikos taisyklės, ar nepažeidžiamos vaikų,
jaunimo ir žmonių su negalia teisės. Gyventojai arba žiniasklaida bet kuriuo metu gali
patikrinti daugumą vyriausybės dokumentų.
buvusioje
Jugoslavijoje. Šalis dalyvauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO),
Europos Tarybos, taip pat Vakarų Europos sąjungos (VES) veikloje, siekdama didesnio
saugumo Europoje. Dideli dešimtojo dešimtmečio pokyčiai Europoje privertė Švediją
pakeisti visą savo krašto apsaugos sistemą atsižvelgiant į naujas grėsmes ir
rizikas. Padidėjo šalies karinių pajėgų galimybės dalyvauti humanitarinėse ir
taikos palaikymo akcijose. Ilgalaikė Šiaurės šalių bendradarbiavimo tradicija tapo
pagrindiniu Švedijos užsienio politikos elementu. Šalis siekia ir glaudesnio
bendradarbiavimo su Baltijos valstybėmis, kad šis regionas taptų stabilia ir
ekonomiškai turtinga Europos dalimi. Baltijos šalims teikiama plėtros pagalba, ypač
siekiant padėti pasiruošti narystei ES. Yra paruoštos dvipusio bendradarbiavimo su
šiaurės vakarine Rusija, Lenkija ir kitomis Centrinės ir Rytų Europos šalimis
programos. Daugiapusis regioninis bendradarbiavimas vyksta po Baltijos šalių tarybos ir
Barenco Euro-Arktikos tarybos vėliavomis. Švedija aktyviai dalyvauja pasauliniame
bendradarbiavime. Didelė parama Jungtinėms Tautoms yra šalies užsienio politikos
kertinis akmuo. 1997 -1998m. Švedija buvo JT Saugumo Tarybos narė. Kiti pagrindiniai
užsienio politikos tikslai yra žmogaus teisių apsauga, demokratijos ir teisėtvarkos
skatinimas, tarptautinis nusiginklavimas ir aplinkos apsauga. Švedija yra daugelio kitų
tarptautinių organizacijų, tokių kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros
organizacija (EBPO) bei Pasaulio bankas, narė. 1997m. Švedija tarptautinei plėtros
pagalbai skyrė 0,9% šalies bendrųjų nacionalinių pajamų.
ki aštuntojo dešimtmečio vidurio, kai
Švedijos eksporto pramonė buvo labai konkurentiška. Tačiau per pastaruosius dvidešimt
metų Švedijos BNP vienam gyventojui tapo mažesnis negu EBPO šalių vidurkis. Antrojoje
devintojo dešimtmečio pusėje Švedijos ekonomika patyrė didėjantį makroekonominį
disbalansą, kuris sukėlė greitą kainų ir sąnaudų augimą bei didėjantį valstybės
biudžeto deficitą. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Švedijoje buvo pats didžiausias
ekonomikos nuosmukis nuo ketvirtojo dešimtmečio. Sukurta plati programa pakeitė
valstybės bendrųjų finansų deficitą, kuris sudarė daugiau negu 10% BNP 1994m., į
beveik 2,5% perteklių 1998m.. Toks pokytis neturi sau lygių EBPO šalyse. Po biudžeto
konsolidacijos žymiai pagerėjo visi makroekonominiai rodikliai. Pastaraisiais metais
mažėja ilgalaikės palūkanų normos. Palūkanų normų skirtumas, palyginus su euro
zona, sumažėjo maždaug 0,4%. Infliacijos lygis yra mažas ir stabilus, o darbo jėgos
našumas ir pramonės gamyba gerokai padidėjo nuo Švedijos kronos devalvacijos
1992-aisiais. Geriausiai vystėsi daug žinių reikalaujantys sektoriai, tokie kaip
telekomunikacijos ir farmacija. Darbo jėgos našumas laikotarpiui nuo 1990 iki 1997m.
padidėjo 60% daug žinių reikalaujančiose pramonės šakose ir beveik 40%
kapitaloimliose pramonės šakose. Dėl sėkmingos eksporto veiklos Švedijos rinkos dalys
padidėjo daugiau negu 20% nuo 1992m.. Nepaisant kuklios BNP dalies (22% 1997m.), gamybos
pramonė ir toliau sudaro didžiausią Švedijos eksporto dalį. Miško produkcija sudaro
14%, cheminės medžiagos 10%, iš kurių 4% yra farmacijos produktai, 55% sudaro
pagaminti metalo produktai, mašinos ir įrengimai. 20 didžiausių gamybos grupių,
kurias sudaro AGA, ASTRA, Electrolux, Ericsson, Pharmacia, Volvo ir SCA, eksportuojamos
prekės sudaro pusę viso Švedijos eksporto. Švedijos gamybos sektoriaus tyrimų ir
plėtros intensyvumas yra vienas didžiausių pasaulyje. 20 didelių gamybos grupių
išlaidos tyrimams ir plėtrai sudaro 80% visų Švedijos gamybos sektoriaus išlaidų
tyrimams ir plėtrai.
medžio produktų gamybos įmonėms.
Švedija yra svarbi miško produktų eksportuotoja pasaulio rinkoje. Medžio pramonės
produkcija 1997m. siekė 91 milijardą Švedijos kronų. Pigi hidroenergija buvo
pagrindinis Švedijos pramonės vystymosi veiksnys. Šiandien apie 15% šalyje
sunaudojamos energijos pagamina šalies hidroelektrinės, kurių dauguma yra pastatytos
ant šiaurinių upių. Daugiau negu 40% Švedijoje sunaudojamos energijos pagaminama iš
importinės naftos, 7% iš importuotos anglies ir kokso. Dvylika Švedijos branduolinių
reaktorių pagamina 15% visos energijos arba 50% elektros energijos. Likusi energijos
dalis pagaminama iš biokuro, durpių, atliekų ir t.t. Pradėta įgyvendinti plati
energetikos politikos programa ekologiškai ir ekonomiškai pastovioms energijos gamybos
sistemoms plėtoti. Programos tikslas - paskatinti elektros pasiūlos ir paklausos
pokyčius trumpu ir ilgu laikotarpiu, kad būtų restruktūrizuota energetikos sistema.
Ankstesnis sprendimas sustabdyti visus Švedijos atominius reaktorius iki 2010 metų buvo
anuliuotas, ir pirmojo Barseback atominio reaktoriaus sustabdymas kol kas atidėtas.
herbas - tai auksiniu kryžiumi į keturias dalis padalintas mėlynas
fonas. Manoma, kad Švedijos vėliavos dizainas sukurtas pagal Danijos vėliavą, o
mėlyna ir geltona spalvos paimtos iš herbo. Tačiau tik 1620-aisiais, t.y. valdant
Gustavui II Adolfui, užfiksuoti patikimi faktai, kurie patvirtina, kad Švedijos laivuose
plevėsavo mėlynai geltonos vėliavos. Kaip nurodyta seniausiame išlikusiame vėliavos
įstatyme (jis paskelbtas 1663m.), visi privalo naudoti triuodegę vėliavą; išimtį
sudarė prekybiniai laivai, kuriems leista kelti keturkampio formos vėliavas. Šiandien
triuodegę vėliavą naudoja tik Karališkoji šeima ir ginkluotosios pajėgos.
Karališkoji šeima taip pat gali papuošti savo vėliavas Mažesniuoju arba
Didesniuoju herbais, kurių vieta - kryžiaus centre. Nuo 1916m. birželio 6d.
švenčiama Švedijos vėliavos diena. 1983m. ši diena paskelbta Švedijos
valstybine švente. Tokia data pasirinkta dėl dviejų priežasčių: 1523m.
birželio 6d. išrinkus Gustavą Vazą Švedijos karaliumi padėti savarankiškos
Švedijos valstybės pamatai; tą pačią dieną 1809m. Švedija priėmė naują
Konstituciją, kuri įteisino pilietines teises ir laisves. Vėliavos spalvos
ir dizainas apibrėžiami 1982m. Vėliavos įstatyme. Vėliava pakeliama 8 val.
(kovo 1 - spalio 31d.) arba 9 val. ryte, o nuleidžiama tuomet, kai leidžiasi
saulė. Jeigu vėliava apšviesta, jos nebūtina nuleisti po saulėlydžio.
Švedijoje yra maždaug 15 oficialių vėliavos iškėlimo dienų, tarp jų -
ypatingos Karališkosios šeimos šventės, Gegužės 1d., rinkimų dienos,
Jungtinių Tautų diena (spalio 24d.) ir Nobelio diena (gruodžio 10d.).
Vėliavą galima iškelti ypatingomis vietinių švenčių ar šeimos progomis.
naudojamas
karūnos ir Folkunga liūtas, t.y.
Švediją valdžiusios giminės herbas (1250-1364m.). Centre - šiuo metu karaliaujančios
giminės herbas. Tokį herbą XIX a. pradžioje pasirinko į sostą įžengęs naujasis
kronprincas prancūzų maršalas Žanas Baptistas Bernadotas, kuris karūnuotas karaliumi
Karlu XIV lohanu. Herbas kilęs iš Vazų šeimos ir simbolizuoja Vazų dinastiją
(1523-1654m.), o tiltas nurodo į Ponte Corvo kunigaikštystę Italijoje (1806m.
imperatorius Napoleonas padovanojo ją Bernadotams). Šiuos simbolius papildo
napoleoniškasis erelis ir septynios žvaigždės.