TRUMPA ŠVIETIMO ISTORINĖ APŽVALGA.

Pirmosios mokyklos šalyje (Galijoje) veikė dar romėnų valdymo laikais. XIII amžiuje įkurti universitetai Paryžiuje, Tulūzoje, Monpeljė, Avinjone. Prie jų veikė vidurinės mokyklos. Po Prancūzijos revoliucijos panaikinta luominė švietimo sistema, paskelbtas visiems bendras mokslas. Įkurtos valstybinės pradinės ir vidurinės mokyklos, atskirtos nuo bažnyčios.  XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje priimti svarbūs įstatymai: sukurta valstybinių vidurinių mokyklų mergaitėms (1881 m.), įvestas nemokamas pradinis mokslas (l881m.), privalomas 6-13 metų vaikams (1882 m.). 1936 metais mokymasis pailgintas iki 14 amžiaus, 1967 metais - iki 16 metų. XX a. 4-ame dešimtmetyje įvestas nemokamas mokslas valstybinėse vidurinėse  mokyklose.

Prancūzijoje visada gyveno ir dirbo daug žmonių, kurie domėjosi švietimu, rūpinosi Prancūzijos ateitimi. Jie tikėjo, kad išauklėję naują žmogų, kartu pertvarkys pasaulį. Švietimas sunaikinsiąs melą, prietarus, nemokšiškumą. Vienas žymiausių prancūzų švietėjų - Žanas Žakas Ruso, kurio romanas - traktatas "Emilis arba apie auklėjimą" pelnė autoriui pasaulinę šlovę.

ŠVIETIMO VALDYMAS.

Švietimo sistema organizuota, remiantis šiais principais:

- švietimas yra pasaulietiškas;

- privalomas mokymas tęsiasi iki 16 metų amžiaus;

- valstybinėse mokyklose privalomas mokslas yra nemokamas.

 

AUKŠTASIS MOKSLAS.

Prancūzijos aukštasis mokslas turi viduramžius siekiančius šaknis. Šiuo metu yra trys pagrindiniai aukštųjų mokyklų tipai: grandės ecoles, universitetai ir universitetiniai technologijos institutai (instituts universitaires de technologe). Prancūzijos aukštojo mokslo specifinis bruožas - didelis dėmesys profesiniam rengimui. Todėl aukštesnį už universitetus pripažinimą turi grandes ecoles, jungiantys keletą šimtų aukštos kompetencijos valstybinių ir privačių inžinerijos, biznio ir kitų profesijų mokyklų. Norėdami patekti į grandes ecoles, stojantieji turi būti baigę: pirmiausia - pilnąją vidurinę mokyklą ir turėti bakalaureato (brandos atestatas) diplomą; po to - prie licėjų 2-3 metų parengiamąsias klases, kuriose studijuojamas poviduriniojo lavinimo kursas.

Šitaip pasirengę pretendentai laiko stojamuosius egzaminus. Paprastai patenka studijuoti tik 10 % stojančiųjų, todėl nenuostabu, kad daugelis įstojusiųjų laiku ir sėkmingai baigia studijas.

Grandes ecoles studentai, siekdami diplomo, studijuoja 3 metus. Įgyjami šių laipsnių diplomai: inžinieriaus, komercinio parengimo, maitrise (aukštuosiuose mokytojų koledžuose). Biznio administravimo srityje studijavus dar vienerius metus įgyjamas diplome de mastere (maždaug kaip magistro laipsnis).

Studijos Prancūzijos universitetuose paprastai susideda iš trijų etapų, kiekvienas jų trunka mažiausiai dvejus metus. Pirmasis ciklas skirtas bendrajam universitetiniam parengimui, šios studijos veda į diplome d'etudes universitaires generales arba diplome d'etudes universitaires Scientifiques et Techniques. Gavus šį diplomą, reikėtų toliau tęsti studijas. Antrojo etapo studijos leidžia studentams po vienerių metų gauti "licence"; "maitrise" - po dviejų metų; labiau specializuojantis, galima dvejus metus studijuoti gamtos mokslus, biznį, kompiuterių mokslą, trejus metus - inžinerijos mokslus. Trečiame studijų etape studentai rengiami mokslinei veiklai, kuri skirstoma į du tipus: taikomuosius ir fundamentaliuosius tyrimus. Pagal tai pirmaisiais studijų metais profiliuojamas parengimas mokslinei veiklai. Studentai, šiuos metus gilinęsi į taikomuosius tyrimus, gauna diplome des etudes superieures specialisees. Turėdami ši diplomą, jie arba gali eiti dirbti į firmas, arba tęsti studijas daktaro laipsniui gauti. Asmenys, labiau gilinęsi į fundamentaliųjų tyrimų studijas, gauna diplome d'etudes approfondies, kuris akcentuoja mokslinės veiklos kvalifikaciją. Po šio diplomo įgijimo studentai dar dvejus metus  dirba mokslinį darbą ir rengia disertaciją tezių ar studijų serijos formomis. Teigiamai įvertinus šį darbą, jie gali gauti daktaro laipsnį. Ši tvarka buvo patikslinta 1984 metais, įvykdžius doktorantūros reformą, kuri numatė dviejų  lygių mokslinius laipsnius - daktaro, įgyjamą doktorarm studijose ir habiliiaciją - šį laipsnį gali įgyti asmuo, turintis daktaro laipsnį, toliau sėkmingai dirbantis mokslinį darbą ir pasiekęs svarių šio darbo rezultatų, o taip pat vadovaujantis kitų atliekamiems tyrinėjimams. Kaip ir kitose šalyse, Prancūzijoje ypač ilgai trunka medicinos studijos. Norint pasiekti daktaro laipsnį, reikia paskirti 8-10 metų.

Prancūzijos aukštojo mokslo problema - itin plati specializacija (pavyzdžiui, neseniai buvo suteikiami netgi 128 specialybių licence ir maitrise diplomai). Nacionalinė aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų taryba nutarė šį skaičių sumažinti iki 50, tačiau tai sunkiai sekasi padaryti, nes dauguma universitetų yra autonomiški ir patys sprendžia, kurių mokslo krypčių, specialybių ar specializacijų teikti laipsnius ir jų diplomus.

Universitetiniai technologijos institutai - tai trečiojo lygio Prancūzijos aukštojo mokslo sistemos institucijos. Jie įkurti prieš tris dešimtmečius kaip povidurinio mokymo alternatyva universitetinėms studijoms, kurios buvo laikomos prestiziškesnėmis. Tačiau dabar universitetiniai technologijos institutai (būtina įstojimo į juos sąlyga - baccalaureat diplomas), sugebėdami per itin trumpą laiką (2 metus) efektyviai parengti asmenis profesinei veiklai, tarp jaunimo tapo labai populiarūs. Čia baigę studijas jaunuoliai gauna Diplome Universitaire de Technologie. Panašaus lygio išsilavinimą jie gali gauti ir kai kurių licėjų Pažangios technikos skyriuose. Čia jie įgyja Brevet de Technicien Superieur diplomą.

Didžiausios Prancūzijos aukštosios mokyklos: Paryžiaus universitetas (Sorbonos), įkurtas 1229 metais, Strasbūro (1567 m.), Grenoblio (1339 m.), Tulūzos (1229 m.).

Ypatinga mokykla yra "College de France" (Prancūzijos kolegija). Tai mokslo įstaiga, įkurta 1530 metais kaip humanizmo ir pasaulietinio švietimo centras. Ji priklauso Prancūzijos nacionalinei švietimo ministerijai, išlaikoma valstybės. 1972 metais turėjo 52 katedras, daug laboratorijų. Dalis katedrų įsteigta privačiomis lėšomis. Pastovių studijų programų nėra; paskaitų lankymas laisvas. "College de France" nerengia klausytojams egzaminų, neteikia mokslo laipsnių ir neišduoda diplomų.

UNIVERSITETAI.

DAUGIAU INFORMACIJOS.

Išsamiau apie studijas, specialybes, gyvenimo sąlygas skaityk šiose interneto svetainėse:

http://www.edufrance.com/

http://www.cned.fr/: nacionalinis neakivaizdinio mokymo centras;

http://www.cnous.fr/: nacionalinis mokyklų ir universitetų centras; http://www.cidj.asso.fr/: jaunimo informacijos ir dokumentacijos centras; http://www.egide.asso.fr/: apie galimybes studijuoti Prancūzijoje užsieniečiams;

http://www.ciup.fr/ tarptautinis studentų miestelis Paryžiuje ;

http://www.letudiant.com/ daug žinių apie įvairias specialybes;

http://www.crous-paris.fr/ studentų gidas;

http://www.ciep.fr/ kalbos reikalavimai norintiems studijuoti Prancūzijoje.

Daug informacijos apie studijas užsienyje www.langas.net

Naudota literatūra : http://www.braintrack.com/index.htm