Untitled Document

1962 m. spalio 17 d. Debiutas Mančesterio televizijoje „Granada TV“ laidoje „Peoples and Places“ parodė iš anksto įrašytus „The Beatles“, dainuojančius „Love Me Do“. (Pasak kitų šaltinių tai įvyko tais pačiais metais lapkričio 7 d.) 1963 m. spalio 13 d. „The Beatles“ dalyvavo tiesioginėje TV laidoje „Sunday Night At Lonndon Palladium“, kurią stebėjo 15 milijonų žiūrovų. Dar pora tūkstančių gerbėjų laukė savo numylėtinių prie „Palladium“ rūmų. Isteriška publikos reakcija patvirtina bitlomanijos pradžią. 1964 m. vasario 9 d. „The Beatles“ pirmą kartą grojo per Amerikos televiziją laidoje „Edo Sullivano šou“. Šį pasirodymą stebėjo 73 milijonai televizijos žiūrovų, o laidos metu nusikaltimų šalyje beveik nebuvo. 1964 m. kovo 2 – balandžio 24 d. filmuojamas pirmasis „The Beatles“ filmas „A Hard Day‘s Night“. 1964 m. liepos 6 d. filmo „Sunkios dienos vakaras“ („A Hard Day‘s Night“, rež. R.Lesteris) premjera. Šiame filme, kaip ir vėlesniuose, „The Beatles“ vaidino pačius save. Filmo režisierius daug nesuko sau (ir žiūrovams) galvos dėl siužeto. Svarbiausia buvo „patiekti“ į kino ekraną kuo daugiau naujų „The Beatles“ dainų. Iš esmės filme rodoma viena grupės gyvenimo diena: bėgimas nuo įsiaudrinusių gerbėjų, interviu žurnalistams, pasirodymas per TV. Šią karštligišką, rutina beapaugančią dienotvarkę, suvelia Polo Makartnio ... senelis, dalyvavęs „The Beatles“ gastrolėse. Šis pagyvenęs džentelmenas visaip „kadrina“ solidžias damas, pralošinėja didelius pinigus kazino, nuolat pasprunka nežinia kur ir krečia kitokias eibes. Kulminacija: senelis trenkia Ringo Starui per galvą. Įsižeidęs „Bitlų“ būgnininkas palieka TV studiją prieš pat koncertą. Ringo be tikslo slampinėja gatvėmis, patekdamas į įvairias bėdas, kol jį galiausiai suima policija. Filme gausu tipiškų angliškų sąmojų, kuriuos ypač dosniai žarsto D.Lenonas. Dar vienas pirmojo „The Beatles“ filmo bruožas – daug dainų, vėliau įrašytų į grupės auksinių standartų aruodus. Tai ir titulinė kompozicija, ir vienos radijo stoties šaukiniu tarnavęs rokenrolas „Can‘t Buy My Love“ , ir meilės baladė „And I Love Her“, kitos dainos. Jau per pirmąjį mėnesį į kino teatrus buvo išsiųstas rekordinis tais laikais kopijų skaičius – 15 tūkstančių. 1965 m. liepos 29 d. pasirodė antrasis „Beatles“ filmas „Gelbėk“ („Help“) – trenkta kriminalinė komedija, kurią režisavo R.Lesteris. Čia dainų yra mažiau, o pagrindinis vaidmuo patikėtas R.Starui. ... Paslaptingoje Rytų šventykloje dingsta žiedas, naudojamas žmonių aukojimui. Šis dideliu raudonu akmeniu papuoštas juvelyrinis dirbinys atsiranda ant Ringo piršto. Sektantų sekliai aptinka žiedą, tačiau niekaip negali jo numauti. Tuomet naująjį žiedo nešiotoją nusprendžia paaukoti ... Filmas absurdiškais pokštais primena Monty Python‘o programas. Didžiausiu hitu tapo titulinė daina, populiarus buvo ir albumas su filmo muzika. 1966 m. gruodžio 25 d. filmo „The Family Way“ premjera. Muziką filmui sukūrė Polas Makartnis.

"Beatles" sėkmė 7-ajį dešimtmetį buvo įspūdingiausia kūrybinė banga popkultūros istorijoje. Jūs ten buvote? Jei ne, tai niekuomet to nesuprasite. Stebuklą būtina patirti tiesiogiai, o "Beatles" iš tiesų buvo stebuklas. Merginos klykė; 1964 metų vasario 24 dienos "Newsweek" viršelio antraštė atrodė taip: „eeeeeeeeeeeeeeee... EEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE..EEEEEEEEEEEEEEEEEE!" Londono "Times" muzikos kritikas gyrė „Beatles" "pandiatonines dermes" ir "plačius akordų perėjimus". Abu teiginiai labai tinkami; "Beatles" iš tiesų sprogdino sąmones ir nervų sistemas, ...ir kasos aparatus. Jų pirmojo turo JAV metu du verslininkai nupirko pagalvių užvalkalus, ant kurių Kanzaso miesto viešbutyje apsistoję miegojo publikos numylėtasis ketvertukas, ir, sukarpę juos į 160 000 mažyčių gabaliukų, pardavė po dolerį. Tačiau merginos klykė ne išgirdusios tam tikrus akordus ar jų kaitą (kuriuos "Beatles", nepažįstantys natų, atrado instinktyviai), bet tokias vietas kaip "Yeah, yeah, yeah" dainoje „Ji myli tave", kurią atliko Polas Makartnis ir Džordžas Harisonas. Tai buvo jausmas kažko nauja, visiškai nepatirto ir gaivaus, ką teigė "Beatles" muzika ir asmenybės. Ankstyvosios dainos "Noriu paimti tave už rankos", "Please Please Me" buvo ir seksualios, ir nekaltos, kaip ir šie du "please": pirmasis - mandagus prašymas, antrasis – vibruojantis sekso nuojauta. Vienas britų rašytojas apibūdino grupę kaip "žemą ir ištvirkusią geriausia šių žodžių prasme". Tai tobulas rokenrolo patrauklumo apibūdinimas. Tačiau "Beatles" garsiausiais 7-ojo dešimtmečio popdaininkais tapo dėl beveik visų pop-žanro elementų sintezės. Ir Džonas Lenonas, ir Ringo Staras garbino savo gimtąjį Liverpulį kaip kultūrų mišinio miestą, suteikusį prieglobstį ir airiams, ir juodaodžiams, ir kinams, ir jūreiviams, atvykstantiems iš Amerikos su bliuzo plokštelėmis. Klubuose ir užeigose skambėjo kantri stiliaus ir vesternų muzika, britų miuzikholo dainos ir kaimo liaudies melodijos. Klasikinės muzikos kompozitorius ir kritikas Vilfridas Melersas kartą pasakė, kad "Beatles", kaip ir kiti genijai, - pavyzdžiui, Bachas, Mocartas ir Bethovenas, - "pasistengė" gimti tinkamu laiku tinkamoje vietoje.