Didžioji Britanija į Europos Sąjungą įstojo 1973 metais. Tai lėmė spartų šios valstybės ekonominį vystymąsį (ypatingai Šiaurės Airijoje). Šiuo metu Didžioji Britanija yra viena galingiausių šalių Europos Sąjungoje (Europos ekonominę galią lemia 4 galingiausios Didžiojo Septyneto šalys - Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Italija, pagaminančios net 75% ES vidaus produkto). Europos Sąjungoje gyvena tik 6% pasaulio gyventojų, tačiau čia sukuriama apie 28% pasaulio bendrojo produkto. Ypatingą ES ūkio pajėgumą parodo tai, kad ši valstybių sąjunga yra didžiausia prekių ir paslaugų eksportuotoja (net 38% pasaulio eksporto). ES šalys žemės ūkio produkcijos gamyba ir eksportu nedaug atsilieka nuo JAV. Mokslo ir technikos pažangos tempais Europos Sąjungos valstybės sparčiai vejasi pirmaujančias JAV.

Europos Sąjungos istorija

Kertinis akmuo Vakarų Europos valstybėms vienytis buvo padėtas 1950m., kai Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas pateikė savo ir Žako Mone parengtą planą bei pasiūlė suvienyti šešių Europos valstybių anglių ir plieno pramonę. Planui pritarė ir 1951 m. pasirašė sutartį bei įkūrė Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB) Belgija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Prancūzija bei Vokietijos Federacinė Respublika. Šių pramonės šakų susivienijimas leido šalims pakelti pramonės efektyvumą ir sumažinti naujų tarpvalstybinių karų Europoje galimybę. Nauja organizacija veikė labai sėkmingai. Todėl po šešerių metų, 1957m., tos pačios šešios valstybės Romos sutartimi įsteigė Europos ekonominę bendriją (EEB). Ji iš esmės pakeitė tarptautinės prekybos tvarką - panaikino tarpusavio muitus bei tarifus, leido laisvai judėti darbo jėgai, prekėms, kapitalui, paslaugoms, koordinavo žemės ūkio, transporto, aplinkos apsaugos, mokslinių tyrimų, pažangiųjų technologijų kūrimo ir kt. politiką. Per trumpą laiką EEB šalys daug laimėjo ekonomikoje, gamybos apimtimi ir efektyvumu beveik pasivijusios JAV. 1967 metais Europos anglių ir plieno bendrija, Europos ekonominė bendrija bei Euratomas buvo pavadintos Europos bendrija (EB). Vakarų Europos valstybių bendradarbiavimas stiprėjo ir apėmė naujas veiklos sritis, daugėjo Europos bendrijos narių. 1992 metais Mastrichte (Maastricht, Olandija) pasirašyta Europos Sąjungos sutartis. Ji įsigaliojo 1993 metų lapkričio 1 d. Tuomet pradėta oficialiai vartoti Europos Sąjungos pavadinimą.

Svarbiausi Europos Sąjungos ateities uždaviniai :

1. Priimti Vidurio ir Rytų Europos valstybes.
2. Padidinti Sąjungos valdymo efektyvumą.
3. Sukurti veiksmingą bendros gynybos mechanizmą.
4. Paskelbti bendrą konstituciją.

Didžiausi Europos Sąjungos šalių susivienijimo laimėjimai :

1. Po II-ojo pasaulinio karo labai greitai atkurtas Vakarų Europos ūkis.
2. Sukurta aukšta socialinė gerovė.
3. Panaikinta naujo karo tarp Vakarų Europos šalių grėsmė.
4. Sukurta didelė bendra rinka, paskatinusi konkurenciją ir gamybos našumą, padidinusi prekių bei paslaugų kokybę.
5. Europa tapo lygiaverte ekonomikos galiūnų - JAV ir Japonijos - konkurente.
6. Įvesta bendra valiuta - Euras (Didžioji Britanija atsisakė įsivesti Eurą).

 

Europos Sąjunga