Danija

   Po 50 metų atskyrimo Baltijos jūros regiono šalys vėl pradeda draugauti. Lietuva kitoms buvusioms Tarybų Sąjungos šalims daugeliu atžvilgių buvo vedlė kelyje į nepriklausomybę. Danija – pirmoji, kuri, įvertinusi šalies žygdarbį, ryžosi atgaivinti diplomatinius ryšius su naujai atkurta Lietuvos Respublika. Lietuvai dar tebekovojant dėl nepriklausomybės, tuometinis Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Elleman Jensen (Ufė Elemanas Jensenas) keletą kartų aplankė Baltijos šalis. Jo pagalba Lietuvai atkuriant visišką nepriklausomybę gerai žinoma.

  Svarbiausia užduotimi bendradarbiaujant su Lietuva, Danija laiko pagalbą integruojantis į vieningą ir laisvą Europą ir tarptautinės bendruomenės konsolidavimą. Iš pat pradžių Danija aktyviai rėmė Lietuvos siekius tapti pilnateise Europos Sąjungos ir NATO nare. Todėl nuo 1996 iki 1998 m. Danija skyrė apie 15 milijonų JAV dolerių Europos Sąjungos užsienio programai, kuri padėtų prie Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos programų priartinti Europos Sąjungos įstatymus, institucijas bei specialistų rengimo ir švietimo programas. Buvo suteikta parama ir patarimai, kaip įstoti į Europos Sąjungą ir NATO ir, kaip sukurti tokias karines abipusės pagalbos struktūras, kaip BALTBAT. Nuo 1992 m. Danijos valstybė, vykdydama Danijos sektoriaus Rytų Europai Pagalbos programą, stengėsi finansiškai ir kitaip paremti Lietuvos pastangas ir iniciatyvą. Rinkos ekonomikos kūrimas Lietuvoje yra dar viena sritis, kurioje Danija ir Lietuva parodė savo abipusį susidomėjimą ir norą bendradarbiauti. Akivaizdūs tokio bendradarbiavimo skaičiai: 1997 m. importas iš Lietuvos į Daniją siekė 484 mln. litų. Palyginti su 1996 m. jis padidėjo daugiau kaip 23 proc. Eksportas iš Danijos į Lietuvą 1997 m. siekė per 991 mln. litų. Palyginti su ankstesniais metais jis pakilo 69 procentais.

  Danijos firmos iš pat pradžių stebėjo Lietuvos rinkos galimybes ir uoliai ėmėsi organizuoti verslą. Bendradarbiavimas su Lietuvos verslo partneriais visada būdavo sėkmingas Danijai. Tai paskatins bendrus ateities projektus. Didelės Danijos firmos taip pat laukia progų investuoti kapitalą kitame Lietuvos privatizacijos etape.

  Šalių bendradarbiavimas ir žinių teikimas nėra orientuotas tik į vieną pusę. Abi šalys paskatinamos darbui – tai per pastarąjį dešimtmetį buvo įrodyta daug kartų. Abipusis supratimas ypač ryškus socialinėje ir kultūrinėje srityje, o to pasekmė – draugaujantys miestai. Abipusė nauda aiškiai jaučiama apsilankius Kretingoje ir Kelmėje. Danijos žmonės čia gali susipažinti su Lietuvos miesto ir kaimo kultūra. Galime daug ko vieni iš kitų pasimokyti. Danijos savivaldybių pakviesti, lietuviai pamatė, kaip gyvena danai.

Kitas, svarbesnis pavyzdys yra bendradarbiavimas Baltijos jūros regione. Danijos Baltijos jūros politika yra palaikoma plačios visuomenės noro pažinti rytinės Baltijos pakrantės kaimynus. Kontaktai per Baltijos jūrą padidino domėjimąsi bendrais reikalais. Dar glaudesnis bendradarbiavimas Baltijos jūros regione numatomas ateityje: Danija laukia, kada galės leisti Lietuvai vadovauti Baltijos jūros valstybių tarybai.

Glaudūs Lietuvos ir Danijos ryšiai turi istorines šaknis. Tęsdami šią tradiciją, greitai švęsime 10-ąsias  atnaujinto ir atgaivinto bendradarbiavimo metines.

Danijos ir Lietuvos bendradarbiavimas remiasi abipusiu supratimu.

Šiek tiek istorijos

Lietuvos ir Danijos draugija yra savanoriška, savarankiška, pelno nesiekianti visuomeninė organizacija, vienijanti visus, kurie nori palaikyti ir plėsti abiejų šalių draugystę, bendradarbiavimą ir keistis informacija. Ji įeina į Lietuvos ir užsienio šalių draugijų asociaciją kaip jos narė-steigėja (1997 m.) Šiuo metu (nuo 1996 m. balandžio mėn.) draugijai vadovauja Seimo narys Saulius Pečeliūnas, žinomas Lietuvos visuomenės veikėjas, Demokratų partijos pirmininkas. Iki jo draugijos pirmininku buvo dukart išrinktas VU profesorius Albertas Steponavičius, germanų kalbos specialistas. Draugija vienija daugiau kaip100 narių, yra 16 valdybos narių, 3 pirmininko pavaduotojai. Šiuo metu draugija turi filialą Kaune, taip pat grupeles Šilutėje ir Utenoje, neseniai prisijungė Alytus. Draugijos būstinė yra Vilniuje, Ž.Liauksmino g. 8/2.

Lietuvos ir Danijos draugija pradėjo aktyviai veikti beveik prieš 10 metų. Oficiali jos įsteigimo data – 1989 04 21. Nė kiek neperdedant galima pasakyti, kad ji gimė kartu su Sąjūdžiu ir Lietuvos nepriklausomybe, nes Danijos ir kitų Skandinavijos šalių ryžtinga parama pačioje Atgimimo pradžioje ir paskatino Lietuvos žmones susiburti į Lietuvos ir Danijos draugiją.

Veiklos formų įvairovė

Draugijoje iškart pradėjo veikti kalbos kursai, buvo rengiamos pažintinės kelionės, mainai. Pirmoji kelionė 1991 m. į Fiuno salą, ''žaliąjį Danijos sodą", išauginusį daug menininkų ir poetų, buvo turbūt pati ryškiausia ir išsamiausia pažintis su Danijos demokratija ir Europa. Vėliau rengiamose kelionėse į Daniją draugijos nariai galėjo aplankyti H.K. Anderseno ir didžiojo danų kompozitoriaus Karlo Nilseno (K. Nielsen) gimtines ir kitus svarbius kultūros centrus. Iš pradžių buvo "atrasta" žinoma Zelandijos sala su sostine Kopenhaga, kur 1993 m. vasarą buvo surengtos Lietuvos dienos. Dar po metų, 1994 m. įvyko draugijos narių – verslininkų specializuota kelionė į Pietvakarių Jutlandiją, taip pat dalyvauta (ir labai sėkmingai!) visos šalies Sporto ir kultūros festivalyje Svendborgo mieste, 1995-aisiais – Lietuvos dienose Šiaurės ir Vakarų Jutlandijoje, kur pristatyti dailės, tapybos, meninės fotografijos darbai, vaikų karpiniai. 1997 m. dalyvauta Pavasario šventėje – Olborgo miesto karnavale ir Senamiesčio teatro aktorių dėka laimėta prizinė ketvirtoji vieta..

Daugiau apie tai - www.lietuva.dk

Konferencijos

Draugija surengė 2 didesnes konferencijas: 1994 m. rudenį konferenciją "Lietuva – Danija: valstybiniai, profesiniai ir asmeniniai ryšiai praeityje ir dabar" (dalyvavo 14 pranešėjų iš Danijos), ir 1996 m. – bendrą lietuvių ir danų seminarą tema "Kas sprendžia šalies ateitį – politikai ar eiliniai piliečiai?" Šiame seminare prie apskrito stalo dalyvavo 20 pranešėjų iš Danijos. Abiejose konferencijose dalyvavo nemažai visuomenei gerai žinomų žmonių iš Lietuvos – mokslininkai, parlamentarai, savivaldybės atstovai, politikai.

Šiuo metu draugijos nariai rengia medžiagą konferencijai, kuri bus skirta socialinei padėčiai Lietuvoje ir dviejų šalių bendradarbiavimui socialinės ir humanitarinės pagalbos bei švietimo srityje.

Šventės

Kasmet draugija rengia du šventinius renginius – balandžio 16-ąją, per Karalienės gimtadienį, ir Danijos Konstitucijos dieną, birželio 5-ąją. Tada būna kviečiami pasišnekėti danų žurnalistai arba politikai, švietimo darbuotojai, rengiami koncertai. Pernai Konstitucijos diena buvo švenčiama ypač iškilmingai, apie danų pasipriešinimą karo metais pasakojo jo dalyvis ir žinomas literatas mokslininkas Elias Bredsdorfas. Džiugu, kad mums mielai ir dažnai talkininkauja visų gerbiami ir mylimi kultūros veikėjai, tokie, kaip Nijolė Ambrazaitytė, Sigitas Geda, kad ateina pagroti ir padainuoti Muzikos akademijos studentai ir dėstytojai. Pastaruoju metu vis dažniau dalyvauja renginiuose ir "nuosava" vaikų grupė "Vieversėliai", išmokusi nemažai daniškų vaikiškų ir liaudies dainelių.

Jaunimas, kursai, klubai

Nemažai žmonių, ypač jaunimo, galėjo su draugijos pagalba nuvykti į Daniją mokytis, stažuotis, dalyvauti kursuose. Pavyzdžiui, 1993 m. įvairiuose sporto klubuose 4 mėnesius stažavosi tuometinis Sporto muziejaus direktorius Marius Paplauskas, Nacionalinio muziejaus darbuotoja Irena Dobrovolskaitė – mėnesį Bornholme, biologė Rita Raziulytė, gidė Raimonda Ambrazaitienė, pašto darbuotoja Violeta Miročnikienė praleido po 6 mėnesius Askovo liaudies mokykloje suaugusiems, dukart į tokias mokyklas buvo pasiųsta Bronė Biekšaitė. Į tokias stažuotes patekti pirmenybė suteikiama draugijos nariams, mokantiems danų kalbą.

Vaikai
Į draugijos veiklą įsijungia "naujoji karta" – neseniai prie draugijos įsisteigė vaikų, kurių tėvai yra seni draugijos nariai, klubas. Dabar veikia nauja vaikų muzikinė grupė "Vieversėliai", arba daniškai "Lęrkerne". Jos nariai – 12 vaikų nuo 7 iki 12 metų amžiaus renkasi kartą per savaitę mokytis danų kalbos ir padainuoti daniškų dainų, pažaisti daniškų žaidimų, pavartyti knygeles, pakalbėti įvairiomis kultūros, istorijos temomis su vadovais arba svečiu iš Danijos. Grupei vadovauja du pedagogai – filologijos daktarė Svetlana Steponavičienė ir Čiurlionio muzikos mokyklos mokytoja Eugenija Jelesina, kuri rūpinasi muzikine programa. Vaikai mielai kviečiami koncertuoti ir Lietuvoje, ir Danijoje. 1996 m. pavasarį jie buvo nuvykę į Olborgo karnavalą kartu su Vilniaus vaikų grupe, kuriai vadovavo Etninės veiklos centras, su "Pop show" grupe iš B.Dvariono muzikos mokyklos aplankė keletą mokyklų Zelandijoje ir Jutlandijoje, koncertavo Legolende.