SANTVARKA. Danija - konstitucinė monarchija. Pagal 1953.VI.5 konstituciją rinkimo teisę turi visi piliečiai, sulaukę 21 m. ir nuolat gyvenantys Danijoje. Valstybės vadovas - karalius. Jis tvirtina įstatymus, turi teisę paleisti parlamentą, parlamento arba frakcijų vadovų pasiūlymu skiria ir atleidžia vyriausybę, yra vyriausiasis kariuomenės vadas, valst. bažnyčios vadovas. Įstatymus leidžia l rūmų parlamentas - folketingas (179 nariai, renkami gyventojų 4 metams; rinkimai proporciniai). Vykdomoji valdžia pagal konstituciją priklauso karaliaus skiriamai vyriausybei - Ministrų kabinetui, kuris atskaitingas parlamentui. Vyriausybė, karalius ir sosto įpėdinis sudaro Valstybės tarybą, kuri svarsto įstatymų projektus, nustato vyriausybės veiklą. Vietos valdžia amtuose priklauso karaliaus skiriamiems amtrnonams ir renkamoms taryboms, kaimo komunose — renkamoms taryboms, miestuose - burmistrams ir taryboms. Teismų sistemą sudaro Aukščiasiasis teismas, 2 antrosios instancijos teismai ir 100 žemutinių teismų. Vyriausieji Aukščiausiojo teismo nariai ir parlamento 6 metams išrinkti teisėjai sudaro Valstybės teismą ministrų byloms dėl išdavystės. Svarbiausios politinės partijos ir visuomeninės organizacijos: Danijos socialdemokratų partija (įkurta 1871m.), Konservatorių liaudies partija (įkurta 1915m., atstovauja stambiajai buržuazijai, žemvaldžiams), Danijos liberalų partija "Venstrė" (įkurta 1870m., gina buržuazijos interesus), Radikalioji "Venstrė" (įkurta 1905, jai priklauso smulkieji valstiečiai, smulkioji buržuazija), Socialistų liaudies partija (įkurta 1959), Danijos komunistų partija (įkurta 1919), Centrinis Danijos profsąjungų susivienijimas (įkurta 1898).

NATO: Vidurio Europos ir Skandinavijos valstybės, visų pirma Lenkija, Čekija ir Danija tvirtai remia mūsų siekius tapti pilnateisėmis NATO narėmis jau 2002 metais. Lenkija ir Danija tiesiogiai suinteresuotos mūsų naryste: Baltijos valstybių narystė padidins saugumą ir stabilumą regione, o tai teigiamai atsilieps ir minėtų valstybių vidinei raidai. Vidurio Europos valstybės - Lenkija, Čekija, Vengrija - turinčios šiek tiek panašią sovietinės okupacijos patirtį, bei prisimindamos ne seną savo, kaip NATO valstybių - kandidačių patirtį, jaučia ir moralinį spaudimą remti kuo greitesnę mūsų integraciją į NATO.

karių skaičius	tankų skaičius	zenitinių ginklų skaičius	karinių lėktuvų skaičius	karinių laivų skaičius
24 000	340	500	80	50

 

 

 

 

 

ŠVIETIMAS IR MOKSLO ĮSTAIGOS. Pirmasis privalomojo (7—14 m. vaikams) pradžios mokslo įstatymas priimtas 1849m. 1903m. įstatymas sudarė švietimo sistemos, veikusios iki XX a. 6-ojo dešimtmečio, pagrindą. 1958m. švietimo sistema pertvarkyta. Bendriesiems mokslų reikalams vadovauja Švietimo ministerija. Municipalitetai turi savo mokyklų valdybas. Mokslas nemokamas. Yra ir privačių vid. mokyklų, kuriose mokosi 10 % mokinių. Nuo 1959/60 privaloma septynmetė liaudies mokykla, kuri nuo 6-os klasės turi du skyrius - teorinį ir praktinį. Baigusieji teorinį skyrių gali stoti į realinę mokyklą, baigusieji praktinį - į žemesniąsias prof. mokyklas. Baigusieji realinę mokyklą (3 m.) gali stoti į vid. mokyklą (gimnaziją), spec. vid. mokyklą ir mokytojų seminariją. Baigusieji gimnaziją (3 m.) atestatų konkurso būdu stoja į aukštąsias mokyklas. 1970m. priešmokyklinėse įstaigose buvo 21 000 vaikų, liaudies mokyklose mokėsi > 513 000, realinėse mokyklose ir gimnazijose – 204 000, prof. mokyklose – 124 000 mokinių. Svarbiausios aukštosios mokyklos: Kopenhagos (įsteigtas 1479), Orhaus (įst. 1928) ir Odensės (įst. 1964) universitetai, Danijos aukštoji technikos mokykla (Kopenhagoje, įst. 1829), Danijos inžinerijos akademija (įst. 1957). 1970m. aukštosiose mokyklose mokėsi > 74 000 studentų. Mokslininkų darbas pradėtas XV amžiuje. T. Brahė 1576m. Veno saloje įkūrė observatoriją Uraniborgą. XVII a. mokslo centru tapo Kopenhagos universitetas. XIX a. veikė įvairių mokslo sričių draugijos: Gamtos mokslų skatinimo (įst. 1824), Šiaurės senienų (įst. 1825), Gamtos istorijos (jst. 1833), Danijos istorijos (jst. 1839), Botanikų (jst. 1840), Entomologijos (įst. 1868), Geografijos (įst. 1876), Chemijos (įst. 1879), Inžinierių (įst. 1892). Svarbiausios dabartinės draugijų pobūdžio mokslo įstaigos: Danijos Karališkoji mokslo ir literatūros akademija (įst. 1742), Technikos mokslų akademija (įst. 1937). Mokslininkų darbas dirbamas daugelyje aukštųjų mokyklų. Veikia valstybiniai mokslo institutai ir laboratorijos, technologijos institutai. Mokslinei veiklai vadovauja Nacionalinė mokslo taryba (įst. 1965) bei Mokslo ir technikos taryba (įst. 1960). Branduolinės fizikos ir technikos darbams vadovauja Atominės energijos komisija (įst. 1954). Danijoje yra Skandinavijos šalių teor. brand. fizikos institutas "Nordita" (įst. 1957). Danija yra Skandinavijos taikomųjų tyrimų tarybos narė. Didžiosios bibliotekos: Kopenhagoje - Nacionalinė (įst. 1665; 1,7 mln. t.), universiteto (įst. 1482; ~ 800 000 t.), Municipalinė (įst. 1885; >1 mln. t.); Orhuje - universiteto (įst. 1902; >1 mln. t.). Muziejai: Kopenhagoje - Nacionalinis (įst. 1807), Valstybinis dailės (įst. 1760), Naujoji Karlsbergo gliptoteka (Įst. 1888), Torvaldseno (įst. 1848).