LITERATŪRA. Seniausi danų raštijos paminklai – IX - XII a. runų įrašai. XII - XIII a. plito raštai lotynų kalba (Saksas Gramatikas, g. apie 1140 - 50, m. 1216). XIII - XIV a. klestėjo tautosakiniai baladės ir herojinės dainos žanrai. Pirmoji spausdinta knyga danų kalba - "Eiliuotoji kronika" (1495). Su reformacijos judėjimu (XVI a.) susijusi literatūros danų k. plėtotė. Svarbus buvo K. Pederseno (apie 1480 - 1554) Biblijos vertimas. Buvo leidžiami teologiniai poleminiai traktatai, pamokslai (H. Tausenas, 1494 - 1561), giesmynai (H. Tomisiono giesmynas, 1569). Pradėjo formuotis dramaturgija (misterijos). Renesansinę poeziją (panegirikas, rel. giesmės) kūrė T. Kingas (1634 - 1703). Danų nac. literatūros pradininkas buvo švietimo idėjų reiškėjas komediografas L. Holbergas (1684 - 1754). XVIII a. II pusėje buvo kuriama sentimentalioji literatūra. Jos atstovas – poetas ir istorinių dramų kūrėjas J. Evaldas (1743 - 1781). Prancūzijos didžiosios revoliucijos idėjas reiškė satyrikai P.A. Heibergas (1758 - 1841) ir M. K. Brūnas (1775 - 1826). XIX a. I pusė – danų literatūros klestėjimo laikotarpis. Vokiečių literatūros veikiamas susiformavo danų romantizmas. Tarpinę vietą tarp klasicizmo ir romantizmo užėmė J. Bagesenas (1764 - 1826). Žymiausias romantikas A. Elenšlegeris (1779 - 1850) poezijoje ir dramose aukštino ikifeodalinių ir ikikrikščioniškųjų laikų skandinavų kultūrą, teigė optimistinę pasaulėjautą. Liaudies universitetų steigėjo romantiko N. F. S. Gruntvigo (1783 - 1872) kūrybai būdingi skandinavų senovės motyvai ir krikščionybės atnaujinimo idėjos. Realizmo pradmenys žymūs S. S. Blegerio (1782 - 1848) valstiečių tematikos prozoje. Realizmo tendencijos vyravo kritiko ir dramaturgo J. L. Heibergo (1791 - 1860), komediografo H. Herco (1797 - 1870) veikaluose. Pasaulinę šlovę pasakomis pelnė H. K. Andersenas (1805 - 75). T. Skou – Hansenas (g. 1925) H. Liungbius Jepsenas (g. 1920), poezijos – H. Rasmusenas (g. 1915), O. Sarvigas (g. 1921), O. Vivelis (g. 1921), V. Siorensenas (g. 1929), K. Rifbjergas (g. 1931). Daugelio jų kūriniams būdinga žmonių susvetimėjimo buržuazinėje santvarkoje motyvai, atitrūkimas nuo realizmo, formos naujovės. Iš danų literatūros į lietuvių kalbą anksčiausiai pradėta versti H. K. Anderseno kūryba. 1895m. išleistas pirmasis jo pasakų vertimų rinkinys. Vėliau H. K. Anderseno pasakos buvo daug kartų leidžiamos. Be to, buržuazijos metais išversta K. Evaldo, H. Bango prozos knygų.

MUZIKA. Danijoje rasta II – I a. pr. m. e. pučiamųjų muzikos instrumentų – lūrų. Liaudies muzikai būdingos epinės (herojinės) ir lyrinės dainos. Melodika artima švedų ir š. vokiečių muzikos folklorui. Liaudies dainas pradėta rinkti XVI a.vid.; išleista jų rinkinių ("Danijos senovinės liaudies melodijos", 11 t., 1853 - 1938). XII a. atsirado profesionalioji muzikos (iš pradžių bažnytinės). XVI – XVII a. Europoje garsėjo Danijos karaliaus rūmų instrumentinė kapela, joje grojo daugiausia anglai. XVII a. pr. madrigalų, motetų, bažnytinės muzikos kūrinių sukūrė pirmieji danų kompozitoriai, italų kompozitoriaus Dž. Gabrielio mokiniai: M. Pedersionas (apie 1585 – 1623?) ir M. Borkgrevinkas (m. 1632). XVII a. muzikos raidai turėjo įtakos Danijoje gyvenusių vokiečių kompozitorių H. Šiuco ir D. Bukstehūdės veikla. Danų muzikos nacionalinis savitumas išryškėjo XVIII a.- XIX a. pr. J. E. Hartmano (1726 – 93, sukūrė Danijos himno muziką), J. A. Šulco (1747 - 1800), F. L. Kunceno (1761 - 1817), F. Kulau (1786 - 1832), K. E. Veizės (1774 - 1842) kūryboje. Romantinių tradicijų laikėsi žymiausias danų kompozitorius N. V. Gadė (1817 – 90; kūrybai būdingos liaudies intonacijos). XIX a. - XX a. pr. reikšmingų operų, baletų sukūrė J. P. Hartmanas (1805 - 1900), A. Ena (1859 - 1939), P. A. Klenau (1883 - 1946); simfonijų – A. Hamerikas (1843 - 1923), K. Nilsenas (1865 - 1931); dainų – P. A. Heisė (1830 - 79), P. E. Langė-Miuleris (1850 - 1926). XX a. muzikai turėjo įtakos B. Bartoko, I. Stravinskio, A. Šėnbergo kūryba. Kompozitoriai: J. Bentsonas (1897 - 1951), K. Risageris (1897 - 1974), E. Hamerikas (1898 - 1951), H. D. Kopelis (g. 1908), S. E. Tarpas (g. 1908), V. Holmbė (g. 1909), J. Jersilis (g. 1913), N. V. Bentsonas (g. 1919). Dailininkai: L. Melchioras (1890 - 1973), H. Rosvengė (1895 - 1972). Muzikologas K. Jepesenas (1892 - 1974). CHOREOGRAFIJA. Baleto pradmenų būta jau XVI a. statomuose spektakliuose. XVI a. II pusėje susikūrė karaliaus rūmų baletas, ypač suklestėjęs XVII a. II pusėje. 1748m. Kopenhagos teatre (1770 pavadintame Karališkuoju) sudaryta baleto trupė. Trupei vadovavo baletmeisteriai užsieniečiai (1775 – 1812 italų baletmeisteris V. Galeotis). Danų baletas iki šiol išlaikė Burnonvilio baleto tradicijas. XIX a. pab. – XX a. trupei vadovavo baletmeisteriai: L. Gadė, H. Bekas (1861 - 1952), M. Fokinas, Dž. Balančinas, Dž. Robonsas (g. 1918), H. Laneris (g. 1905); nuo 1966 vadovauja F. Flintas (g. 1936). Šokėjai: G. Karstens (g. 1903), F. Šaufusas (g. 1921), P. Šaufusas, A. Lerkesen, T. Laner (g. 1931). 1754m. Kopenhagoje įsteigta baleto mokykla.

KINAS. Pirmasis meninis filmas sukurtas 1903m. ("Bausmė", rež. P. Elfeltas). 1906m. Kopenhagoje įkurta kino firma "Nordisk" sukurdavo po keletą filmų per metus. Buvo kuriamos daugiausia ekranizacijos, melodramos. I-ojo pasaulinio karo metais antikarinių filmų (režisieriai A. Blomas, 1869 – 1942 ir F. Holgeris-Maddsenas, 1878 - 1943). Nebyliojo kino laikotarpiu buvo populiarios režisieriaus L. Lauritseno (g. 1910) komedijos su klounais H. Madsenu (1890 - 1949) ir K. Šenstriomu (1881 - 1942), žinomais Pato ir Patašono vardu, režisieriaus U. Gado (1879 - 1947) filmai su aktore A. Nilsen (1883 - 1972). Atsiradus garsiajam kinui, Danijos kinas smuko. Vokietijos okupacijos metais pasirodė antifašistinis filmas "Dies irae" (1943, rež. K. T. Drejeris, 1889 - 1968). Po karo Drejeris pastatė filmus "Žodis" (1955), "Gertrūda" (1965). Sukurta humanistinės tematikos filmų: "Ditė – žmogaus kūdikis", 1946, režisierius A. Heningas-Jensenas (g. 1914) ir B. Heningas-Jensenas (g. 1908); "Visada neramus", režisierius G. Akselis (g. 1918); "Kivitokas" ("Legenda apie bėglį"), 1956, režisierius E. Balingas. 7 dešimtmečio pr. susikūrusi kinematografininkų grupė pastatė socialinės problematikos filmų: "Dilema" (1963), "Badas" (1965, pagal K. Hamsūno romaną), "Ar jūs bijotės?" (1971, visų režisierius H. Karlsenas, g. 1927). Per metus sukuriama ~ 25 filmai.