Danija - istorija

Žmonės Danijos teritorijoje apsigyveno vėlyvajame paleolite, atsitraukus ledynams. Senieji gyventojai vertėsi medžiokle ir žvejyba. Neolite plito žemdirbystė ir gyvulininkystė. Žalvario amžiuje vystėsi prekiniai mainai, ėmė irti gimininė santvarka. Prieš didįjį tautų kraustymąsi (IV a.) čia gyveno germanų gentys (anglai, jutai, kimbrai, saksai, teutonai). V a. vid. anglai ir jutai ėmė keltis į Britaniją, o į Danijos teritoriją iš P. Švedijos V - VI a. atsikraustė danai, kurie, susilieję su jutų ir kitų genčių likučiais, tapo vyraujančia Danijos gentimi. VI - VIII a. pirmykštė bendruomenė suiro, įsigalėjo konungų valdžia. VIII a. pab. - IX a. pr. pagrindiniai socialiniai sluoksniai

buvo laisvieji žemdirbiai (bondai), gentinė diduomenė ir vergai. VIII a. P. Jutlandijoje susidarė vienas svarbiausių Skandinavijos, Pabaltijo ir Vakarų Europos mainų prekybos centrų Hedebiaus (Haitabaus) miestas. VIII a. - XI a. vid. danai dalyvavo Skandinavijos normanų (vikingų) piratiniuose prekybiniuose žygiuose į Frankų valstybės pakraščius, Š. Prancūziją, Viduržemio jūrą, užgrobė Š. r. Angliją (866). Danai taip pat rengė karo žygius prieš skalvius, sembus ir kitas baltų gentis. Valdant karaliams Gormui Senajam (900-935) ir jo sūnui Haraldui Mėlyndančiui (935—985), susikūrė vieninga Danijos karalystė su karaliaus rezidencija Elinge (Centr. Jutlandija). Į Danijos karalystę įėjo Jutlandijos pusiasalis, Danijos salynas ir Skonė (pietinė Skandinavijos pusiasalio dalis). Karaliaus Knuto I laikais (1018 — 1035) Danijos karalystė trumpą laiką valdė Angliją ir Norvegiją. Karaliaus valdžią stiprino sąjunga su krikščionių bažnyčia (krikščionybė priimta apie 960 m.). Valdant Valdemarui I (1157-82) ir Valdemarui II (1202-41), buvo užgrobta Riūgeno sala, Holšleinas, Meklenburgas, Pomeranija ir Š. Estija su Saremos sala (dalis šių teritorijų prarasta 1227m., pralaimėjus

mūšį su vok. feodalais prie Bornhiovedo). XVII a. Danijoje atsirado manufaktūrų, kurios iš pradžių priklausė karaliui ir gamino daugiausia karo reikmenis; vėliau - ir privačių. Stiprėjo miestiečių luomas, atsirado buržuazijos užuomazgų (pasiturintys pirkliai, laivų savininkai, manufaktūrininkai). Steigėsi jūrų prekybos kompanijos: Islandijos (1602), R. Indijos (1616) ir kt., prasidėjo kolonijų grobimas (1616 Danija įsigijo Trankvebarą Indijoje, kelias Virginijos salas). Vis dėlto, iki XVII a. vidurio Danijoje viešpatavo negausi, bet ekonomiškai ir politiškai stipri aristokratija, valdžiusi šalį rigsrodą. Miestiečių ir buržuazijos opozicijos reikalavimu 1660m. buvo sušauktas rigsdagas, kuris panaikino dalį aristokratijos privilegijų, o karaliaus turtą paskelbė paveldimu. 1665m. Frederikas III (1648-70) įstatymu įteisino Danijoje absoliutinę monarchiją. Buvo panaikintas rigsrodas, nebešaukiamas rigsdagas, centralizuojama valdžia. Valdžios pareigūnais skiriami ir miestiečiai, o aristokratija apkraunama mokesčiais. Kapitalizmo vystymąsi varžė sunkios sąlygos kaime, merkantilizmo politika, Šiaurės karo (1700 - 1721) pasekmės. Tik apšviestojo absoliutizmo įtakoje ministrai J. F Struensė (1770 - 1772) ir A. P. Bernstorfas (1773 - 1780, 1784 - 1794) padarė svarbių buržuazinių reformų. 1788 - 1800m. panaikinta baudžiava, prekybai ir amatams paskelbtas laisvos konkurencijos principas. Danija dalyvavo 1807 - 1814m. karuose su D. Britanija ir 1813 - 1814m. kare su Švedija (buvo Napoleono I sąjungininkė); per karus neteko Norvegijos ir Helgolando salos. Danijos tarptautinės pozicijos susilpnėjo. XIX a. I pusėje Danijoje vyko pramonės revoliucija. Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos ir Austrijos buržuazinių revoliucijų įtakoje plėtėsi prek. pramonės buržuazijos liberalinis opozicinis judėjimas. 1840 - 1841m. reformos (natūralinių prievolių panaikinimas, kaimo savivaldos įvedimas) šalino feodalizmo liekanas kaime. 1840m. įkurta Nacionalinė liberalinė partija (egzistavo iki XIX a. 8 dešimtmečio pab.), 1846m. - Valstiečių draugų draugija (viena partijos "Venstrė" steigėjų 1870), palaikiusi liberaliosios opozicijos reikalavimus. 1849m. įsikūrė Konservatyvioji partija (partija "Hioirė"; egzistavo iki XX a. pr.), gynusi stambiųjų žemvaldžių interesus. Po 1848m. revoliucinio judėjimo karalius Frederikas VII buvo priverstas 1849m. paskelbti konstituciją, pagal kurią Danija tapo aprėžta monarchija su 2 rūmų (žemųjų - folketingo ir aukštųjų - landstingo) parlamentu (rigsdagu).1918—1920m. įvesta 8 val. darbo diena. 1918m. nuo Danijos atsiskyrė Islandija, tačiau iki 1944m.

išlaikė su ja uniją. Po 1920m. plebiscito Šlėzvige Danijai grąžintas Š. Šlėzvigas. 1924-1942m. (su pertrauka 1926-1929) Daniją valdė T. Stauningo dešiniųjų socialdemokratų vyriausybė. 1924m. užmegzti diplomatiniai santykiai su TSRS. Pasaulinė ekonominė krizė labai pakenkė Danijos ūkiui. 1933m. buvo 200 000 bedarbių. Padidėjo komunistų įtaka. 1932m. į folketingą išrinkti 2 komunistai. 4 d-metyje buvo sukurta mašinų gamybos, chemijos pramonė. Danija tapo dyzelių, laivų tiekėja. 1940.IV.9 Daniją okupavo fašistinė Vokietija ir pavertė ją maisto tiekimo baze. Danijos socialdemokratų vyriausybė nuolaidžiavo hitlerininkams, 1941.VI.22 nutraukė diplomatinius santykius su TSRS (atkurti 1945.V), 1941.VII uždraudė DKP, 1941.XI prisijungė prie Antikominterno pakto. 1942m. kilo Pasipriešinimo judėjimas. Komunistų iniciatyva buvo sukurtas Vieningasis frontas, kuris palaikė ryšius su D. Britanijoje veikusia Danijos taryba. 1943 okupantai pašalino danų vyriausybę, valdžią perėmė vok. administracija. Buvo paleista Danijos kariuomenė; dalį karo laivyno paskandino patys danai, dalį nuplukdė į Švediją. 1943m. Danijoje sudaryta Laisvės taryba, veikusi kaip vadovaujantis Pasipriešinimo judėjimo organas. Ji suorganizavo nelegalią armiją (1944 - 6200 žm., 1945.IV – 43 000), kuri su D. Britanijos kariuomene 1945.V.5 nuginklavo okupantų įgulas. 1945.V.9 Raudonoji armija išvadavo Bornholmo salą. Po II-ojo pasaulinio karo Danija atsisakė tradicinio neutraliteto, kurio laikėsi nuo 1864m. 1949m. įstojo į NATO, 1950m. pasirašė su JAV karinės pagalbos sutartį. 1949 - 1950m. darbo žmonės bruzdėjo prieš mokesčių didinimą, 1950—1951m. prieš priverstinį taupymą. 1956, 1961m. vyko darbininkų streikai. 1953m. konstitucija panaikino landstingą, sumažino rinkėjų amžiaus cenzą, likvidavo kolonijinį Grenlandijos statusą. 1971m. į valdžią atėjo socialdemokratų vyriausybė, vadovaujama E. O. Krago, Mirus karaliui Frederikui IX (1947—72), karaliene 1972.01 tapo jo duktė Margarita. Aštri vidaus politinė kova kilo dėl stojimo į "Bendrąją rinką" (Danija įstojo 1973). Nuo 1975.11.5 ministras pirmininkas yra socialdemokratas A. Jorgensenas. Pasilikdama NATO ir "Bendrosios rinkos" nare, Danija remia taikos Europoje ir visame pasaulyje užtikrinimo pastangas, pritaria bendradarbiavimui su socialistinėmis šalimis.