DIRVOŽEMIAI.
Jutlandijos pusiasalio vakaruose jauriniai, rytuose ir salose - miškų
rusvieji, žemose pakrantėse - pievų aliuviniai. Jutlandijos
vakaruose ir šiaurėje daug pelkėtų plotų. Zelandijos saloje
vyrauja derlingi priemolio dirvožemiai.
RELJEFAS.
Danija - daugiausia lygumų (zandrinių, moreninių) kraštas.
Jutlandijos šiaurėje ir rytuose reljefas kalvotas (iki 172 m aukščio),
ežeringas. Reljefą suformavo paskutinysis apledėjimas. Bornholmo
saloje - kietos kristalinės uolienos, daugiausia granitai (Baltijos
skydo pakraščio).
KLIMATAS.
vidutinių platumų jūrinis. Vasara vėsi, žiema švelni,
nepastovi. Liepos vid. temperatūra 15 - 17 C, sausio nuo 0 iki
1 C. Kritulių per metus vidutiniškai 800 mm vakaruose iki 600 mm
rytuose, daugiausia rudenį ir žiemą.
VIDAUS
VANDENYS.
Upės trumpos, bet vandeningos. Ilgiausia (158 km) - Gudeno upė
Jutlandijos pusiasalyje. Daug nedidelių ledyninės kilmės ežerų.
AUGALIJA
IR GYVŪNIJA.
Miškai užima ~10 % teritorijos. Didžiausias masyvas (60 km) yra Jutlandijos šiaurinėje dalyje. Vyrauja bukai, ąžuolai,
sodinamos eglės, pušys, maumedžiai. Miškuose yra stirnų, dėmetujų ir tauriųjų elnių, briedžių, kiškių,
voverių.
GYVENTOJAI.Danijoje
yra 5 173 tūkst. gyventojų. Be to, gyvena ~ 40 000 vokiečių (prie
sienos su Vokietija), ~ 10 000 švedų. Šiaurės Fryzų
salose gyvena fryzai (~ 300), Farerų salose - fareriečiai
(~ 38 000), Grenlandijoje - eskimai (~ 40 000). Dauguma tikinčiųjų
liuteronai. Gyventojų vid. tankumas 120 žm./km . Ypač tankiai
gyvenama Zelandijos saloje (joje yra Kopenhaga) - 272 žm./km
(16 % Danijos teritorijos, 43 % gyventojų); rečiausiai - Jutlandijos
pietuose ir vakaruose (30 - 60 žm./km ). Miestai daugiausia nedideli,
bet juose yra 3/4 Danijos gyventojų.
