Laisvė švietimui Belgijoje buvo įteisinta 1831 metų konstitucijoje ir dabar toli pažengusioje visuomenėje ji atlieka labai svarbų vaidmenį.

Praėjusio amžiaus pradžioje visuomenės išsimokslinimo lygis buvo labai mažas lyginant su tuo metu buvusiu kitose šalyse, tačiau po II-ojo pasaulinio karo Belgijos švietimo lygis pakilo tiek, kad net tapo daugiausiai pažengusiu Europoje.

Per ilgą laikotarpį pašalinti finansiniai sunkumai leido, pradiniam ir viduriniam išsilavinimui tapti prieinamu kiekvienam šalies gyventojui.

Mokslas privalomas nuo 6 iki 18 metų. Darželiai gali būti lankomi pradedant nuo 2.5 metų.

Pradinis mokymas trunka 6 metus, kaip ir vidurinis. Vidurinį išsilavinimą sudaro trys mažesni laikotarpiai po 2 metus.

Prasidedant viduriniam mokymui, visi moksleiviai mokosi pagal vienodą programą. Sekančiais metais mokymosi programa gali būti keičiama moksleivio ir jo tėvų nuožiūra. Vidurinis mokymas susideda iš bendrųjų, techninių, kūrybinių programų.

Pagal 1998-1999 metų Belgijos Valstybinio Statistikos Instituto duomenis, šioje šalyje yra 2 261 000 valstybės remiamų gyventojų. Iš kurių 425 000 lanko darželius, pradinę - 737 000, vidurinę mokyklą - 800 000. Aukštąjį išsilavinimą siekia 299 000 studentai, iš kuriu 133 000 yra universitetų, o 166 000 kitų aukštesniųjų mokyklų studentai.