MUZIKA

Liaudies muzikai būdinga žanrų ir formų įvairovė; joje ryški bulgarų, turkų muzikos įtaka. Dermės diatoninės, yra pentatonikos, chromatizmo. Ritmika dažniausiai asimetrinė. XVII—XVIII a. išpopuliarėjo antiturkiškos istorinės kleftų dainos.  Dainuojant  dažnai šokama rateliu. Muzikos instrumentai: fleita,  dūdmaišis  (pučiamieji),  buzukis, mandolina,  smuikas, liutnia  (styginiai). Naujoji  graikų  muzika  pradėjo  formuotis XIX a. vid;  ją įtakojo italų ir prancūzų muzika. XIX  a. kompozitoriai: N. Mandzaras (1795—1872 sukūrė himno muziką), operų autoriai S. Ksindas (1812—1896),   P. Kareris(1829—1896), S. Samaras (1861—1917). Nacionaliniai graikų muzikos bruožai išryškėjo XX a. kompozitorių D. Lavrango (1864—1941), G. Lambeleto (1875—1945), M. Kalomyrio (1883—1962; garsiausias graikų kompozitorius), M. Varvoglio (1885-1967), E. Riadžio (1890—1935) kūryboje. Kiti XX a. kompozitoriai: D. Levidis (1886—1951), P. Petridis (g. 1892m.), G. Poniridis (g. 1892m.), N. Skalkotas (1904-1949; kūrė serijinę muziką), J. Papajoanus (g. 1910m.), J. Ksenakis (g. 1922m.),  J. Sisilianas (g. 1922m.), M. Hadzidakis (g. 1925m.), M. Teodorakis (g. 1925m.), J. Christus (1926—1970). Nuo 1900 metų Atėnuose veikusi operos trupė 1939 metais pertvarkyta į Nacionalinį operos teatrą. Atlikėjai: dirigentai — D. Mitropulas (1896—1960), M. Karidis (g. 1923m.), A. Kunadis (g. 1924m.); dainininkės — M. Kalas (1923—1977), E. Suliotis (g. 1943m.). Salonikuose veikia valstybinė konservatorija (1914m.); dar yra 4 privačios konservatorijos. Atėnuose kasmet šiandieniniuose teatruose rengiamas muzikinis festivalis.