TAUTODAILININKAI – PAMARIO KRAŠTO MEISTRAI

Turtinga talentais Žemaitijos žemė, gausu jų ir pamario krašte. Todėl net nekyla mintis, kad gali nutrūkti gyvybinga lietuvių liaudies meno tradicija, pasiekusi mus iš amžių glūdumos. Žinoma, menotyrininkai, kurie domisi šiuolaikine tautodaile, gal nebūtų dideli optimistai ir abejotų dėl šių dienų tautodailės meninio lygio, nes amatininkystė ne visada sutaria su meniškumu dėl įvairių priežasčių. Manau, kad laikas bus objektyviausias teisėjas. Tačiau ir dabar nekelia abejonių kai kurių patyrusių medžio drožėjų kūryba. Turiu omenyje Adolfo Valuckio, Aniceto bei Raimundo Puškorių, Petro Balsio įvairias skulptūras, koplytstulpius bei kryžius. Jų pėdomis seka jaunesni tautodailininkai – Algirdas Ridikas ir Egidijus Joneckis.

Įdomu, kad mūsų krašte yra net tautodailininkų šeimų, t.y., kai vyras ir žmona kartu arba atskirai užsiima keramika (Janina ir Jonas Vilimai, Rita ir Egidijus Vilimai, Laima ir Remigijus Juciai), kuria įvairius metalo (Irena ir Dainius Šarkai) arba gintaro dirbinius (Jadvyga ir Mindaugas Bareikos). Tokių kūrybinių „susivienijimų“ yra ir daugiau, ir tuom reikėtų stebėtis. Juk dabar ne vienas tautodailininkas pradeda kūrybinį kelią baigęs specialiojo vidurinio išsilavinimo meno mokyklas Telšiuose arba Kaune, o jų kūryba nenusileidžia vadinamiems „profesionalams“.

Šiuolaikiniai tautodailininkai – tai ne prieškario Lietuvos dievdirbiai ir amatininkai, o išsilavinę, gerai įvaldę įvairiausias technikas meistrai. Ypač malonus tas faktas, jog tarp jų atsiranda tokių, kurie savo kūryboje akcentuoja ryškią regioninę priklausomybę. Jų nesupainiosi su kitais tautodailininkais. Tai marinistas Valdas Ančeris, Kostas Pensis, drožinėjantis kurėnus (laivus). Prie jų galėtume priskirti ir gintaro meistrus, nes pamario kraštas neįsivaizduojamas be gintaro.

Vaizdžiai tariant, mūsų tautodailininkai kuria naują liaudies meną, formuoja jo ateitį, bet labai linkėtume, kad jie atsispirtų masinės kultūros vilionėms, kad būtų ištikimi savo meninei individualybei, lietuvių liaudies meno tradicijoms.
Daugiau >>>

Algis Kuklys

į viršų