Slide Slide

Monumentalioji DAILĖ architektūros labirintuose: praeitis ir dabartis

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos projektas

Dailės architektūroje aukso amžius – septintasis-aštuntasis  XX a.  dešimtmečiai, kuomet lakonišką to laikmečio Lietuvos architektūrą papildė ir fundamentalūs monumentaliosios tapybos ir taikomosios dailės kūriniai. Tuo laikmečiu Klaipėdoje bei  visoje apskrityje buvo sukurtos pačios  įspūdingiausios freskos ir sgrafitai: A. Banytės freskos „Menas“ (E. Balsio menų gimnazija),  „Medicina“ (Klaipėdos universitetinė  ligoninė), A. Banytės ir J. Vosyliaus sgrafitas „Laikas ir Klaipėda“( Laikrodžių muziejus) ir kiti sieninės tapybos šedevrai.

XX a. 6–7 dešimtmetis buvo derlingas ne tik monumentaliosios tapybos, bet ir  vitražo kūrėjams. Klaipėdoje tuo laikotarpiu buvo sukurti puikiausi kūriniai:  Algimanto Stoškaus storo stiklo vitražas „Baltija“ tuometiniame Klaipėdos medienos medžiagų kombinate (dabar AB  „Klaipėdos mediena“),  Gintautėlės – Laimutės Baginskienės vitražai Klaipėdos civilinės metrikacijos rūmams ir Lietuvos jūrų muziejui, grakštūs ornamentiniai Algirdo Dovydėno  „Žaliąjai“ vaistinei, Broniaus Bružo heraldiniai vitražai  Klaipėdos laikrodžių muziejui ir daugybė kitų architektūrinės dailės kūrinių.

Šiuo metu situacija yra pasikeitusi:  pastatai modernėja, architektūroje įsitvirtina stiklas, pakito užsakovų skonis, tad tradicinei freskai ir vitražui visuomeniniuose pastatuose  vietos lieka vis mažiau. Nepriklausomybės atgavimas ir prasidėję pastatų privatizavimo procesai buvo labai nepalankūs monumentaliajai dailei: sunaikinta ne viena freska, negrįžtamai suniokoti monumentalūs vitražai. 

Siekdama archyvuoti, išsaugoti ir įamžinti nykstančius architektūrinės dailės kūrinius,  Klaipėdos m. savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka 2019 m. pradėjo skaitmeninti monumentaliąją ir taikomąją dailę Klaipėdos miesto ir visos apskrities visuomeniniuose ir sakraliniuose objektuose. 2019 m. buvo  suskaitmenintos freskos ir šiuolaikinė sieninė tapyba, o 2020-ieji paskirti vitražams.

Surinktos medžiagos pagrindu sukūrėme interaktyvų žemėlapį – vedlį, kuris  padės jums susipažinti   Klaipėdos apskrities monumentaliąja ir taikomąją  daile bei šiuolaikine sienine tapyba, kuri gražiai įsilieja į dabartinį urbanistinį peizažą ir tampa neatsiejama miesto dalimi.

Žemėlapyje  rasite sunaikintų ir išlikusių objektų nuotraukas, meno kūrinių atsiradimo  istorijas bei metrikas, kuriose nurodyti pagrindiniai kūrinių parametrai: autorius, sukūrimo data, užimamas plotas, objekto lankymo galimybės. Interaktyviame žemėlapyje užpildomos faktografinių ir autorystės žinių spragos, mat, yra įprasta nurodyti tapyto paveikslo ar skulptūros kūrėją, o monumentaliosios dailės autorių  pavardžių tenka ieškoti žinynuose, albumuose, kultūros vertybių sąvaduose.

Žemėlapyje objektai žymimi sekančiai:

isore

SIENINĖ TAPYBA IŠORĖJE

vidus

FRESKOS VIDUJE

vitrazai

VITRAŽAI

vitrazai2

NEIŠLIKĘ VITRAŽAI

Pagal projektą taip pat sukurtas valandos trukmės režisieriaus Algimanto Jarukaičio ir Meno skyriaus vedėjos Birutės Skaisgirienės dviejų dalių dokumentinis-edukacinis filmas:
Monumentalioji tapyba architektūros labirintuose: Klaipėda. I dalis – praeitis
Monumentalioji tapyba architektūros labirintuose: Klaipėda. 2 dalis – Dabartis

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba