Kai Jūros šventė atkeliauja

Greta Venckutė, Vydūno vidurinės mokyklos 7m klasės mokinė

   Kaip ir kiekvienais metais, liepos mėnesio pabaigoje Klaipėdoje vyko Jūros šventė. Aš kaip ir daugelis klaipėdiečių ir miesto svečių, su mama ėjau ir į šventinę mugę, ir paklausyti koncertų.
   Kol mama apžiūrinėjo visus prekystalius, aš žiūrėjau į vaikus, kurie prekiavo saldainiais, pynė kasytes, dainavo ar grojo dūdelėmis, smuikais ir gitaromis. Klausydama  nuostabios muzikos, aš pastebėjau mažą, apdriskusiais drabužėliais mergaitę. Ji buvo visa murzina. Atrodė, kad ir kąsnio burnoje seniai neturėjo. Ji sėdėjo ant šaltos žemės, pritraukusi kelius prie krūtinės, nuleidusi galvą tyliai dainavo Vytauto Kernagio dainą "Ašara". Jos balsas buvo nuostabus. Prie  jos priėjo močiutė, pasakė, kad mergaitė turi labai gražų balsą ir padavė jai du litus. Mergaitė ašarom pilnomis akimis pažvelgė į senutę ir nuoširdžiai padėkojo. Po to nubėgo link skaniai kvepiančios lauko kavinės. Ten nusipirko "kareiviškos košės“ ir ją labai lėtai, pasimėgaudama suvalgė. 
   Aš atsisukau ieškodama mamos, bet jos nebebuvo -  ji jau nuėjusi toli į priekį.. Pasirodo, aš stebėjau mergaitę daugiau nei pusvalandį. Grįžusi namo visą vakarą galvojau apie matytą vaizdą. Kaip garbingai pasielgė močiutė, duodama mergaitei kelis litus, kurie jai pačiai buvo ne mažiau reikalingi, o gal ją sujaudino Anapilin išėjusio Vytauto Kernagio daina.