Kristina Skiotytė, Vydūno vid.mokykla, 11d
Jaunimas degraduoja - šiuos žodžius labai dažnai galima išgirsti per radiją, televiziją iš protingų dėdžių ir tetų ar net paprastų praeivių lūpų. Aš nesutinku su ta nuomone! Aš manau, kad jaunimas visais laikais buvo, yra ir bus vienodai aktyvus tiek socialiniame, tiek kultūriniame, tiek politiniame gyvenime. Tiesiog visais laikais galioja tie patys kartų skirtumai ir vyresniajai kartai visada atrodo, kad jaunesnioji degraduoja. O išties yra taip, kad jauni žmonės visais laikais yra maksimalistai, norintys viską išbandyti, realizuoti save kaip galima plačiau, pakeisti pasaulį, o vyresniesiems tai atrodo tiesiog nusistovėjusios tvarkos griovimas. Išreikšti save - svarbiausias, sakyčiau, netgi instinktyvus žmogaus poreikis. O jauni žmonės privalo ieškoti, klysti, griūti ir vėl keltis, kad rastų savo tikrąją vietą žemėje.
Savęs realizavimo būdų gali būti labai įvairių. Vieni tai daro stengdamiesi mokytis, lavindami save, savo įgūdžius ir dar užsiimdami įvairia kultūrine veikla. Pažįstu labai daug tokių, kurie lanko muzikos, sporto, šokių, tearto, dailės mokyklas, mokosi papildomai, dalyvauja mokyklos mokinių tarybos ar parlamento veikloje, organizuoja įvairias akcijas ar projektus ir dar galybę veiklos turi (beje, nuo to nė kiek nenukenčia jų mokslai). O kai pakausiu jų, kaip viską spėja, dažniausi atsakymai yra tokie: „Kai nori, visur spėji“, „Kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai“ arba “Neįsivaizduoju savo gyvenimo tik mokykloje, išprotėčiau nuo nieko neveikimo“. Tiesą sakant, ir aš pati lankau dailės mokyklą, teatro būrelį, dalyvauju mokinių tarybos veikloje, jau antrus metus su kolegomis organizuosime trumpametražių kino filmų projektą “SqVisum“ ir dar papildomai mokausi anglų kalbos, tačiau niekada gyvenime negalėčiau sau leisti ką nors mesti. Aišku, kartais kyla tokių minčių, bet užtenka tik pasižiūrėti į kitus, kurie veikia trigubai daugiau, ir pasidaro gėda jų. Būtent todėl, kad aplinkui matau labai daug norinčio veikti ir neabejingo pasauliui jaunimo, man būna labai nemalonu girdėti pasakymus, kad jaunimas degraduoja.
Būdų išreikšti save yra labai daug ir visi renkasi jiems priimtiniausius. Kartais tie būdai vyresniajai kartai neatrodo labai geri. Tikrai yra labai daug tokių, kurie dar nė nesulaukę 16 metų pradėjo vaikščioti į klubus, vartoti svaigalus, rūkyti. Ir nors mane pasmerks, nematau čia nieko blogo. Jaunimas dabar tiek protiškai, tiek fiziškai subręsta žymai anksčiau, o uždrausto vaisaus visada labiau norisi. Taigi, koks skirtumas, ar tu jo paragausi, kai tau 15-16 metų ar kai 18. Svarbiausia yra išmokti atsirinkti, kas yra blogai, o kas nieko blogo nepadarys, kiek, ko, kada ir kurią savaitės dieną galima sau leisti. Tie, kurie neišmoksta atsirinkti, degraduoja. Tokių visada buvo, yra ir bus ir tikrai nemanau, kad būtent dabar nemokančių sustoti daugiausia. O su tais degraduojančiais nieko padaryti neįmanoma, tiesiog taip pasaulis sutvarkytas.
O visiems tiek protingiems dėdėms ir tetoms, atkakliai tvirtinantiems “mūsų laikais“ buvo kitaip, patarčiau tiesiog apsidairyti aplink ir jie tikrai pamatys, kad jauni žmonės aktyvūs ir kultūriniame, ir socialiniame, ir politiniame gyvenime. Be to, protingieji dėdės, prisiminkite savo jaunystę, juk ir tada visi keikė degraduojantį jaunimą, o pažiūrėkit, kas iš jo išaugo. Taigi kartų skirtumai buvo, yra ir bus. O aktyvesnis, nesitaikstantis su stereotipais, nusistovėjusia tvarka ir visada geriausio siekiantis jaunimas vyresniesiems visada atrodys einantis bloga linkme.