"Įkvėpimo pagauti"

Indrė Bručkutė, Vydūno vidurinė mokykla, 8 d klasė
 
   Jaunimo kultūrą sudaro daug dalykų: mokykla, teatras, muzika, dailė, literatūra, internetinė kultūra, taip pat ir religija. Apie ją ir pašnekėsiu šiame straipsnyje.
   Tikriausiai nedaugelis iš mūsų yra priėmę Sutvirtinimo sakramentą. Bet tie, kurie priėmė, tikriausiai žino, ką tai reiškia. Kiekvienais metais vaikai, sukandę dantis žygiuoja, kartais savo, bet dažniau ne savo noru, o verčiami, Bažnyčios link. Ypač jie "lieka sužavėti“, kai reikia kiekvieną savaitę dvi valandas atsėdėti bažnyčioje. Tyliai ir ramiai.
   Vieną valandą pasėdėję mišiose, kur privalo nekrutėti, atsiklaupti, giedoti, iškart lekia į pamokas. Tai dar labiau juos įkvepia tikėti. Gerai būna, jeigu pamoka vedama sklandžiai, įdomiai, per ją sužinoma daug naujo... Bet ne visi mokytojai tai sugeba. Per kai kurias pamokos vaikai tiesiog švaisto laiką be darbo, maigydami mobilųjį telefoną, žiūrėdami filmus ir panašiai darydami tai, kas nėra susiję su tikėjimu, Dievo ieškojimu ar Šventaisiais.
   Tačiau to dar neužtenka. Vaikai PRIVALO eiti visus metus. Dabar mintyse paskaičiuokite, kiek laiko tokiose nekokybiškose ir neįdomiose pamokose jie iššvaisto. Juo labiau, kad pačių vaikų tai irgi nežavi. Ir aš suprantu, kodėl daugelis priėmę sutvirtinimą sako: "Atsivaikščiojau į bažnyčią už daug daug metų…“ Gal vis dėlto jie negauna Bažnyčioje to, ko tėvai tikisi – religinės kultūros pagrindų, religijos istorijos, tikėjimo ir dvasingumo. Ir negalvokite, kad čia jus kažkas nuteikinėja prieš Bažnyčią. Tiesiog iš pradžių sužinokite, ko vaikai ten mokosi, ką sužino, pajunta per tuos metus, kaip nusiteikia religijos atžvilgiu,  o tada spręskite ką daryti.
   Štai jums menkutis juokingas pasakojimas, kuris privers susimąstyti. Trys skirtingų konfesijų kunigai - liuteronų, katalikų ir pravoslavų, šnekasi apie iškilusią problemą: bažnyčioje užsiveisė pelių. Popas sako:
   - Meldžiausi, skambinau varpais, niekas nepadėjo, jos kaip buvo, taip ir tebėra bažnyčioje.
Liuteronų kunigas sako:
   - Smilkiau smilkalais visą bažnyčią, nuodijau, jos kaip buvo, taip ir tebėra.
Katalikų kunigas  sako:
   - O aš jas pakrikštijau, liepiau kiekvieną sekmadienį dalyvauti mišiose, metus lankyti bažnyčios pamokas, priimti Komuniją, vėliau dar metus tas pačias pamokas, priimti Sutvirtinimo sakramentą - ir visos išsilakstė.
   Ar tik nebus su vaikais taip pat, kaip su pelėmis?