MĖLYNOSIOS BIBLIOTEKOS

ORGANIZACIJOS IR INOVACIJOS MĖLYNAJAI EKONOMIKAI IR VANDENS TARŠOS PREVENCIJAI

Apie projektą

Koncepcija

Projekto įgyvendinimo sritis – mėlynoji ekonomika. Projekte dalyvauja net trys šalys: Lietuva, Latvija ir Norvegija, kurių kiekviena įneš savo indėlį, gilinant mėlynosios ekonomikos supratimą ir įgyvendinant jaunajam Europiečiui skirtą projektą. Projekto metu vyks net keturios konferencijos, kuriose žengsime link socialiai atsakingo verslo mėlynosios ekonomikos srityje augimo. Prie projekto kviečiame jungtis jaunimo organizacijas ir organizacijas, kurios veikia mėlynosios ekonomikos srityje. Prisijunkite prie projekto veiklų, jeigu:

Organizatorius

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka

Partneriai

Ocean Industry Forum Oslofjord (Norvegija), Zinatnes un inovaciju parks (Latvija)

Tikslas

Projekto tikslas – suprasti mėlynosios ekonomikos potencialą ir auginti tvarų jaunimo verslumą mėlynosios ekonomikos srityje.

Terminas

2022 05 01 – 2023 12 31

Renginiai

H2O how to start and win in blue economy sector?

H2O kaip pradėti ir laimėti mėlynosios ekonomikos sektoriuje?

Naujienos

Galimybių vandenynas: apie mėlynąją ekonomiką su Tomu O. Kleppestø

Autorė Birutė Andruškaitė, September 22, 2022

Žinau, kad citatos yra nemodernu, noriu pradėti nuo puikios Wystan H. Auden citatos, pabrėžiančios vandens svarbą: „Tūkstančiai gyveno be meilės, nė vienas be vandens“. Ir vandens (mėlynosios ekonomikos) svarbos geriau pabrėžti nepavyktų. Šiandien kalbuosi su socialiniu verslininku, mėlynosios ekonomikos entuziastu Tom O. Kleppestø

B: Taigi, Tomai, apie mėlynąją ekonomiką! Pirmas mano klausimas tau: kaip vienu sakiniu apibūdintum mėlynąją ekonomiką?
TOM: Mėlynoji ekonomika yra komercinis sektorius, naudojantis vandenyno išteklius, tačiau būtina prie sąvokos pridėti žodį „tvarumas“. Šalia mėlynosios ekonomikos termino visada turi būti ir žodis „tvarumas“.

B: Kodėl svarbu į mėlynosios ekonomikos apibrėžimą įtraukti žodį „tvarumas“, nes kai kuriuose apibrėžimuose šis terminas yra, o kai kuriuose – ne?
TOM: Naudojimas, tausojimas ir atkūrimas – tai tvarumo ciklas. Planetoje nėra išteklių, kuriuos galėtume nuolat eksploatuoti, neleisdami įvykti atsinaujinimo procesui. Jei per daug nustekensime vandenynus, sunaikinsime ekosistemą. Tai – logiška seka, dėsnis, taikomas visuose rinkos sektoriuose, o neleidus atsinaujinti ištekliui, juo grįsta pramonės sritis pasmerkta žlugti. Taigi be tvaraus požiūrio į mėlynąją ekonomiką mes tiesiog eliminuotume šios rinkos dalies potencialą ir vertę.

B: Kokie „startuoliai“, žinomi prekiniai ženklai yra būtent mėlynosios ekonomikos sektoriaus atstovai?
TOM: Jei kada nors matėte jūroje vėjo jėgaines, tai- mėlynosios ekonomikos sektorius. Kai konstrukcijos sumontuotos vandenyje, jos tampa mėlynosios ekonomikos dalimi. Lygiai taip pat ir naftos gavybos įmonių veikla vandenynų pramonėje. Tokios įmonės kaip ESSO ir Shell – yra mėlynosios ekonomikos dalis. Jei kada ragavote jūros gėrybių ar žuvies produktų, tai iš arti susipažinote su mėlynosios ekonomikos sektoriumi, kur veikia tokios įmonės kaip „Findus“, „Mowi“ arba „SalMar“. Lietuva turi mėlynosios ekonomikos sektoriaus pavyzdį, kuriuo jūs labai didžiuojatės: tai Klaipėdos SGD terminalas „Independence“.

B: Mes tikrai labai didžiuojamės savo „Independence“ laivu, kuris dabar yra ne tik nepriklausomybės, bet ir valios, tvirtybės simbolis. Mėlynoji ekonomika – platus sektorius; ar galėtume teigti, kad yra griežta linija, kur prasideda ir baigiasi mėlynoji ekonomika?
TOM: Visas mūsų naudojamas vanduo buvo jau naudotas dar prieš milijonus metų. Bet apibrėžiant mėlynąja ekonomiką, svarbu aiškumas. Nors mėlynoji ekonomika yra plati sąvoka, turime būti konkretūs ir įsitikinti, kad kalbame apie sritis, kurios prisideda prie vandenynų naudojimo. Pavyzdžiui, vandens filtravimo inovacijos būtų arčiau „žaliosios“ nei „mėlynosios“ ekonomikos.

B: Sugrįžkime keletą metų atgal. Tomai, tai ką tu veiki gyvenime ir kaip ta mėlynoji ekonomika tapo svarbia tavo gyvenimo dalimi?
TOM: Iš tikrųjų tai ji – nemaža mano gyvenimo dalis. Šiandien vadovauju trims jūrų ir vandenynų pramonės asociacijoms, įskaitant Norvegijos laivų savininkų asociacijos Oslo skyrių – pramonę, kuri dabar daug dirba tam, kad taptų tvari. Jau 2008 m. Norvegijos laivų savininkų asociacija savo nariams pristatė nulinės anglies dioksido emisijos viziją. Mano darbas yra kalbėti už Baltijos jūrą PPP lygmeniu (viešojo ir privataus sektorių partnerystė). Taigi tam tikra prasme siekiame užtikrinti, kad mėlynosios ekonomikos apibrėžime būtų žodis „tvarumas“.

B: Kokia yra mėlynosios ekonomikos atsiradimo tavo profesiniame gyvenime priešistorė?
TOM: Vaikystėje žiūrėjau serialą „The Onedin Line“. Jei kada nors žiūrėjote šį serialą, suprasite priešistorę. Be to, mano prosenelis buvo jūrų kapitonas, todėl jo įkvėptas nusprendžiau, kad noriu tapti laivo savininku, būdamas 12 metų ar pan. Žinoma, aš niekada juo netapau, bet mano gyvenimas susietas su vandenynu. Praktinis susidomėjimas mėlynąja ekonomika prasidėjo verslo mokykloje, devintojo dešimtmečio pabaigoje. Įdomu tai, kad laivyba buvo neatsiejama mūsų ekonomikos studijų dalis, nes laivyba yra susijusi su pasauline prekyba. Apie 90% visų pasaulio prekių gabenama laivais, bet laivyba generuoja mažiau nei 3% šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), taigi tai yra mažiausiai taršus transporto sprendimas.
Baigiantis studijoms, 1991 m., pateikiau paraišką dėl ELPA stažuotės Ženevoje (Europos laisvosios prekybos asociacija, darant prielaidą, kad Norvegija įstos į ES 1994 m.). Tačiau tą pačią dieną, kai buvau priimtas, mokyklos profesorius paklausė, koks bus mano kelias, ir pakvietė mane kartu su juo statyti vadinamąjį Tarptautinės ekonomikos ir laivybos centrą. Taigi 1991 metais persigalvojau dėl stažuotės ir likau Bergene. Taip čia, Norvegijoje, išaugo mano meilė jūrai, prasidėjo mano darbas su asociacijomis ir tinklų kūrimas mėlynojoje ekonomikoje.

B: Jei šiandien plėtotum naują verslą mėlynosios ekonomikos srityje, koks verslas tai būtų?
TOM: Gyvendamas prie vandenyno, turėjau laiko stebėti vandenyną ir pamatyti, kiek energijos nuolat atsimuša į krantus. Taigi mano atsakymas būtų – vandenyno bangų energija. Šio nesibaigiančio energijos šaltinio pažabojimo plėtra vyksta lėtai. Tačiau esu 100% tikras, kad vandenynas gali ir pamaitinti ir suteikti energijos visam pasauliui. Taigi čia jau mūsų užduotis.

B: Nepasakyčiau geriau! Šaltinių ir idėjų tvariai energijai turime, tik reikia nekrūpčioti. Tebūnie kvietimas panaudoti bangų energiją energijos gamybai tavo palinkėjimas. Ačiū, Tomai, už nuostabias įžvalgas.
TOM: Visada mielai dalinuosi savo patirtimi ir idėjomis! Iki pasimatymo Mėlynosios ekonomikos konferencijoje!

Projektą „Mėlynosios bibliotekos: organizacijos ir inovacijos mėlynajai ekonomikai ir vandens taršos prevencijaiįgyvendina Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka, siekdama didinti tvarios mėlynosios ekonomikos sąmoningumą ir investavimą į jaunimo verslumą mėlynojoje ekonomikoje.

Susitikite su mumis Osle, rugsėjo 29 d., ir sekite mus šiose konferencijose 2023 m.!

Kas yra mėlynoji ekonomika ir kodėl ji - svarbi?

Visų pirma, susipažinkime - mėlynosios ekonomikos sektoriams priklauso tokios sritys, kaip gyvieji jūrų ištekliai, negyvieji jūrų ištekliai, atsinaujinanti jūrų energija, uostų veikla, laivų statyba ir remontas, jūrų transportas ir pakrančių turizmas. Ir štai, itin svarbi gairė- Žaliasis kursas yra neatsiejamas nuo mėlynosios ekonomikos, kadangi be mėlynos nėra ir žalios.

Ne veltui projekto komunikacijoje pasirenkame naudoti vandens molekulės sandaros formulę H2O. Deja, su vandens resursais elgiamės ganėtinai neatsakingai, nors ir puikiai suvokiame, kad tvarumas tai nėra absoliutus rinkos stabdymas, veikiau - lėtesnių, bet kokybiškų, kūrybiškų ir inovatyvių tvarių darbo vietų kūrimas.

Koks yra mėlynosios ekonomikos potencialas?

Kalbame šia tema dėl jos potencialaus augimo, ir tikrai vertę demonstruojančių skaičių. Remiantis „2022 m. ES mėlynosios ekonomikos ataskaita“: „Naujausiais duomenimis, nustatytose ES mėlynosios ekonomikos sektoriuose tiesiogiai dirba beveik 4,45 mln. žmonių, ekonomikos srities apyvarta siekė apie 667,2 mlrd. EUR, o bendroji pridėtinė vertė – 183,9 mlrd. EUR.“.

Apart argumento, kad vanduo – gyvybės šaltinis, mes turime ir šios rinkos dalies augimo potencialo argumentą.

Projektas Mėlynosios bibliotekos: organizacijos ir inovacijos mėlynajai ekonomikai ir vandens taršos prevencijai gimė tiesiog žvalgantis aplinkui ir suprantant, kur esame. Geografiškai. Mūsų visi padaliniai- Klaipėdoje, tad nėra Klaipėdiečio, kuriam nerūpėtų Baltijos jūros taršos klausimas. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka vykdo edukacines veiklas, buria tvarias bendruomenes ir yra ne tik naujausių literatūros atradimų vieta, bet ir atvira erdvė miesto gyventojams ir svečiams. Tvari kryptis vis dažniau tampa projektais arba projektų dalimi, tad šiuo „Mėlynųjų bibliotekų“ projektu mes dedame didelį žingsnį pirmyn, siekdami tarptautinės partnerystės edukacijoje apie tvarumą ir jaunimo antreprenerystės mėlynosios ekonomikos srityje.


Panaudotas paveiksliukas Dominik Lückmann iš Unsplash

Organizatorius

Partneriai

Informaciniai partneriai:

Bendraukime

Mes pasiruošę atsakyti į visus klausimus.